Meilės tema lietuvių literatūroje (Mykolaitis-Putinas, Nėris)

Meilės tema lietuvių literatūroje Antikos mitas apie gabų muzikai Orfėją, nusileidusį į Hado karalystę kovoti su mirtimi dėl Euridikės, byloja apie meilės svarbą. Tik būdamas su savo mylimąja jis galėjo tapti laimingas bei jei dieviškajam triumfui nebūtų sutrukdžiusios žemiškos aistros ir abejonės. Todėl Aleksandras Diuma mini , kad ,,meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.'' Iš tiesų, meilė tikrai įkvepia pasiaukoti, bet tuo tarpu tampa kliūtimi, nes kaip narkotikas apsvaigina žmogaus protą. Tokią meilę, įkvepiančią aukai ir savęs atsidavimui dėl mylimu žmonių, vaizduoja neoromantikė ir rašytoja Salomėja Nėris, o filosofinės pasaulėžiūros rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas aprašo meilė, turinčią įtaka jaunojo žmogaus dvasiniam tobulėjimui. Meilės tema kūrė XX a. pradžios, Modernizmo epochos atstovas Vincas Mykolaitis-Putinas. Psichologiniame romane „Altorių šešėly jis įrodo, kad kartais vienišas žmogus nesugeba priimti lemiančių sprendimų, tačiau jam apsispręsti padeda artimo žmogaus meilė, nors ir tas nepažįstamas visai svetimas. Mylimojo nuomonė tikrai daro nepakeičiama įtaka. Šiuo atvejų meilė turėjo įtakos pagrindinio veikėjo Liudo Vasario dvasiniam tobulėjimui. Romano meilės istorijų ypatumas ir meilės patirtys neatsiejamos nuo to, kaip romane vystosi personažų požiūris į pasaulį. Liudas ieško aukštesnės prasmės, suvokia kunigo idealą, tačiau, suprasdamas, kad pritapti prie dvasininkijos luomo reikštų išduoti save, tampa abejojančia dėl savo ateities asmenybe. Kad išsivaduotų iš šių 9 ratų pragaro Liudui belieka kruopščiai analizuoti savo poreikius ir bandyti maištauti. Vis dėlto šiam jo apsisprendimui didelę įtaką turėjo gyvenimo kelyje sutiktos moterys: Liuce, baroniene, Aukse. Pirmoji buvo Liucę. Mergina pamilo šį nedrąsų klieriką, kuris dar negali pilnai atsiduoti meilės dėsniams dėl savo kunigavimo padėties, tačiau vis dėlto viduje išgyvena tuos pačius jausmus. Vasario sieloje tikrai atsirado vieta Liucei, taip ji sudarė tą intymųjį pasaulį, iš kurio paskui jaunas klierikas pasisemia kūrybinio įkvėpimo. Meilė, nors ir neaistringa, ne tokia atvira, kaip galėtų būti, ji vis tiek kėlė troškimą tobulėti, siekti geresnio: “Tad reikia augti, stiprėti, vyriškėti. Liucė bandė ištraukti Vasarį/200ž. iš “idėjų pasaulio”, grąžinti jam laimę, laisvę. Liucė “ilgą laiką buvo jo vidaus atspara ir jo optimizmo šaltinis“, o tokia atspara jam buvo tikrai reikalinga. Baronienė, gi daili, graži moteris, atvėrė poetišką Vasario sielą, parodė jam tikrą pasaulį. Turtinga baronienės biblioteka buvo pirmasis susidūrimas su pasaulietinės literatūros lobynais. Kitaip nei Liuce, baronienė buvo puiki psichologė - jį mokė, kad nevengtų maištingų jausmų, nes poetas visada turi išlikti žmogumi. Turi viską pajusti pats, o tik paskui perteikti savo išgyvenimus ant popieriaus, nes kitaip jo eilės bus netikros. Jos paskatintas, Vasaris nusprendžia nors poezijoje būti individualia asmenybe ir atmesti visus kompromisus: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!