Meilės samprata literatūroje

Meilė – tai jausmas ir būsena, kuri pasireiškia susižavėjimo, džiaugsmo, pavydo, o kartais, ir nerimo bei baimės emocijomis, jausmas, kurio dėka sukasi pasaulis. Viena iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių Johanas Volfgangas Gėtė teigė, jog: ,,Nepaisant visų savo trūkumų, žmonės labiausiai verti meilės“. O pasaulio literatūros klasikas Viljamas Šekspyras kadaise sakė: „Kiekviena kliūtis meilę tik sustiprina.“ Šios citatos tarsi pasako, jog meilėje – gausu kliūčių, tačiau jos šį jausmą daro stipresnį, o ir gyvenimas be meilės – neįmanomas. Kadangi be šio jausmo žmonės neegzistuotų, apie jį rašė ir garsiausi literatūros atstovai. Jau XIX amžiuje rašytojai suprato meilės svarbą, todėl neoromantizmo atstovė Šatrijos Ragana apysakoje ,, Sename dvare“ pateikė motinos ir dukros ryšio pavyzdį. Šiek tiek vėliau egzistencializmo filosofas Francas Kafka novelėje ,,Metamorfozė“ nagrinėjo susvetimėjimo temą, todėl meilę pateikė kaip skausmo simbolį. O panašaus požiūrio rašytojas Alberas Kamiu filosofiniame romane ,, Svetimas“ parodė, jog meilė nėra visiems svarbus jausmas. Taigi šiandien savo kalboje norėčiau aptarti, kaip meilė yra suprantama šiuose kūriniuose.
Visų pirma, savo požiūrį į meilę atskleidė romantinės pasaulėjautos kūrėja Šatrijos Ragana XX amžiaus pradžioje parašytoje apysakoje ,,Sename dvare“. Ši, pirmoji Europinio išsilavinimo moteris Lietuvoje, aprašo įvykius, kuriuose matomi mažos mergaitės prisiminimai apie gražią vaikystę, o ryškiausias iš jų – motinos, vadinamos mamate, paveikslas. Irutė, aštuonmetė kūrinio pasakotoja, motiną sieja su gamta, nuostabiais lauko gėrybių vaizdais. Mamatė Marija aprašoma jausminga, religinga, meniška bei šias savybes trokštanti perduoti ir savo vaikams. Ji taip pat gailestinga, rūpestinga, su vaikais bendrauja kaip su suaugusiais, yra švelni ir stengiasi, kad Irusia pažintų gailestį, užuojautą. Mamatės ir Irusios ryšys pavaizduojamas labai šiltas, artimas, jis net poetizuojamas ir idealizuojamas. Jų santykiai atsiremia į meilę, rūpestį, buvimą kartu. Irutei mama buvo tikras pavyzdys: ,,aš laiminga sugrįžau į savo kertelę, vieno dalyko tetrokšdama: taip sėdėti, taip vaikščioti, taip kalbėti, kaip ji.“ Irusia ne tik lygiuodavosi į mamą, bet ir nuo jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!