Meilė tėvynei lietuvių literatūroje (Maironis, Daukša, Nėris)

Ž.Ž.Ruso yra teigęs, kad „didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei“. Kiekvienas žmogus turi savo gimtąją žemę, kultūrą, tradicijas ir kalbą. Nė vienas žmogus negali gyventi be gimtinės – nors žmogus gali gyventi kitoje šalyje, tačiau tėvynė jam vis vien išlieka miela ir mylima. Todėl kiekvienas žmogus nori dirbti savo tėvynei. Geriausiai savo meilę tėvynei, siekius ir idėjas žmogus atskleidžia literatūroje. Lietuvių tauta turėjo gana sudėtingą istoriją, todėl daugelis įvairių epochų rašytojų atskleidžia savo meilę tėvynei gana skirtingai. Savo kalbėjime ketinu aptarti meilę tėvynei išreiškiamą Maironio, Mikalojaus Daukšos ir Salomėjos Nėries kūryboje.
Visu pirma, Maironis meilė tėvynei išreiškia romantiniu Lietuvos peizažo ir prarastos didingos praeities vaizdiniu. Eilėraštyje „Lietuva brangi“ poetas atskleidžia romantišką ir nostalgišką Lietuvos vaizdinį: „Graži tu, mano brangi tėvyne, / Šalis, kur miega kapuos didvyriai “. Poetas susitelkia ties Lietuvos praeitimi – miegantys didvyriai tarsi simbolizuoja praėjusią Lietuvos didybę, tačiau epitetas „miegantys“ suteikia jausmą, kad didvyriai tik miega ir vis dar egzistuoja. Maironio gyvenamuoju laikotarpiu Lietuvos padėtis buvo sudėtinga – ji buvo Rusijos imperijos dalis, kurioje buvo vykdoma rusifikacija. Lietuvos istorinė praeitis taip pat vaizdingai interpretuojama eilėraštyje „Trakų pilis“. Šiame eilėraštyje susitelkiama ties vienu istoriniu objektu – Trakų pilimi. Pirmame posme poetas romantiškai aprašo kadaise stovėjusią pilį: „Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai / Trakų štai garbinga pilis! /Jos aukštus valdovus užmigdė kapai, / O ji tebestovi dar vis “. Antrame eilėraščio posme grįžtama į niūrią pilies dabartį: „Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną, /Griaudindamos jautrią širdį ne vieną. “. Toliau lyrinis subjektas retoriškai klausia: „Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! / Ir tiek mums davei milžinų! / Tu Vytauto didžio galybę matei, / Kad jojo tarp savo pulkų! Kur tavo galia, garsi palikimais? Kur ta senovė, brangi atminimais?“. Eilėraštyje atsiskleidžia didinga pilies praeitis ir liūdna dabartis. Lyrinis subjektas išsako jaučiamą skausmą dėl griūvančios pilies, tautos ir valstybės simbolio. Taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!