Materialinių investicijų tendencijų analizė Lietuvoje

 MATERIALINIŲ INVESTICIJŲ TENDENCIJŲ ANALIZĖ LIETUVOJE Pranešimas Investicijos – kapitaliniai įdėjiniai perkant materialųjį turtą (gamyklas, mašinas ar įrenginius (pagrindinis kapitalas) ar akcijas (apyvartinis kapitalas)), t. y. materialieji arba tikriniai įdėjimai. Ekonominėje analizėje terminas investicijos dažniausiai naudojamas materialinių investicijų prasme, nes sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybos pajėgumą, o finansinės investicijos – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą. Materialinės investicijos – tai išlaidos pastatams, inžineriniams statiniams, įrengimams, mašinoms, transporto priemonėms įsigyti; statybai ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (išskyrus paprastąjį remontą). Duomenis apie materialines investicijas pateikia visų veiklos rūšių ir nuosavybės formų įmonės ir įstaigos. Individualioms (personalinėms) įmonėms taikoma atranka pagal įmonių pajamų dydį (1 mln. litų ir daugiau). Investicijos individualių gyvenamųjų namų statybai apskaičiuotos ir įvertintos ekspertiniu būdu. Pateikta informacija apima visas investicijų rūšis pagal investuotojo statusą: valstybės investicijas, privačias Lietuvos Respublikos ir užsienio subjektų investicijas, tarptautinių organizacijų investicijas. Mažėjant gyventojų skaičiui, šalies ūkio tvarios plėtros būtina sąlyga yra darbo našumo kilimas, kuris glaudžiai susijęs su investicijomis į ilgalaikį materialųjį turtą. Išlaikyti aukštus gamybos augimo tempus ilgesnį laikotarpį įmanoma, jei kartu pakankamai sparčiai kyla ir materialinių investicijų lygis. Materialiosios investicijos pagal struktūrą. Išankstiniais duomenimis šiemet investicijos augo panašiu greičiu kaip ir 2004 m. – jų apimtis per pirmuosius tris ketvirčius viršijo pernykštį atitinkamą rodiklį 16 proc. (žr. 1 paveikslą). * – įvertis pagal I-III ketvirčio rezultatus 1 paveikslas. Materialinės investicijos 1995 – 2005 m. Investicijų santykis su BVP didėjo antrus metus iš eilės, tačiau praėjusiais metais itin sparčiai augo įrangai ir transporto priemonėms skirtos lėšos, o 2005 m. sausio–rugsėjo mėn. pastarųjų metinis prieaugis siekė vos 6 proc. Šis investicijų komponentas nepasižymėjo dinamika ir 2002 m. bei 2003 m., todėl tenka konstatuoti, kad nors produktyvumo kilimą labiausiai skatina gamybos priemonių modernizavimas ir gausinimas, kol kas vyrauja investicijų į pastatus santykinio didėjimo tendencija (žr. 1 lentelę, 2 paveikslą). 1 lentelė. Materialinės investicijos 2005 m. III ketvirtį    Šalies teritorijoje, tūkst. Lt Palyginti su 2004 m. III ketv., padidėjimas, sumažėjimas (-), %1 Iš viso 3137099 11,8 statybai ir remontui 1671860 1,8 pastatų, inžinerinių statinių 1622552 3,3 įrengimų, mašinų, transporto priemonių remontui 49308 -29,5 įsigijimui 1445763 25,0 pastatų, inžinerinių statinių 321931 2,2 k. įrengimų, mašinų, transporto priemonių 904156 -6,8 žemės 219676 5,4 k. kitoms išlaidoms (melioravimas ir kt.) 19476 14,4 * – įvertis pagal I-III ketvirčio rezultatus 2 paveikslas. Materialinių investicijų struktūra 1995 – 2005 m. Tai, kad turimi 2005 m. duomenys rodo vangų gamybos modernizavimo procesą, iš dalies galima paaiškinti ES struktūrinių fondų lėšų lėtu įsisavinimu. Iki š.m. rugsėjo mėn. buvo išmokėta tik menka 2004–2006 m. numatytos sumos dalis, o gana daug įmonių susiejo technologijų plėtrą būtent su ES parama. Kita galima priežastis sunkiau pašalinama: šalies mokėjimų balansas liudija, kad buvo reinvestuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais pajamų, be to ženkliai išaugo lietuviško kapitalo tiesioginės investicijos užsienyje. Galbūt tai pirmi požymiai, kad ir mūsų šalį jau palietė pasaulyje plintanti gamybos perkėlimo į žemesnių kaštų regionus tendencija, ir kai kurių ūkinių veiklų plėtra Lietuvoje nebelaikoma tikslinga. Materialinės investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis. Apžvelgiant atskirus ūkio sektorius matyti, kad 2005 m. kaip ir ankstesniais metais nemažai investicijų pritraukė apdirbamoji pramonė – jos dalis sausio–rugsėjo mėn. sudarė 18,5 proc. visų materialinių investicijų sumos. Minėtą laikotarpį į šią veiklą buvo investuota 24 proc. daugiau lėšų nei prieš metus. Šį pokytį lėmė naujų plastiko pakuotės žaliavos gamyklų statyba Klaipėdos laisvojoje zonoje, dėka kurių plastikų pramonės rodiklis per metus pašoko 4,5 karto (skaičiuojant be pastarosios šakos, investicijos į apdirbamąją pramonę beveik nepakito) [1]. Gerokai išaugo ir investicijos į tekstilės pramonę, kas dar kartą įrodo, kad nepaisant Kinijos gaminių antplūdžio ši pramonės šaka neplanuoja žlugimo. Ženkliai pagerėjo ir baldų pramonės bei mašinų gamybos rodikliai, o elektros ir optinės įrangos sektoriaus, priešingai, gerokai nusmuko. Antri metai iš eilės sparčiai augo investicijos į statybų veiklą bei į nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sektorių, kuriam minėtą laikotarpį teko per ketvirtadalį visų investicijų šalies ūkyje ir lyderio vieta, kurią jis užėmė antrus metus iš eilės. 2005 m. sausio-rugsėjo mėnesį daugiausia investavo įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo veikla – 1900 mln. Lt. arba 25,4 proc. visų investicijų. Tai yra 32,3 proc. daugiau negu 2004 met7 tą patį laikotarpį. Trečią pagal dydį visų materialinių investicijų dalį – 963 mln. mlrd. litų arba 12,9 proc. – sudarė valstybinių institucijų (viešasis valdymas, gynyba, privalomasis socialinis draudimas) sektorius. Šio sektoriaus įstaigos į nekilnojamąjį turtą, statybą ir remontą investavo 963 mln. Lt, arba –7,5 proc. mažiau nei pernai tą patį laikotarpį. Statybos sektorius pernai investavo 305,8 mln. litų. Jo augimas buvo palyginti spartus ir sudarė 38 procentus. Po ženklaus švietimo materialinių investicijų augimo 2004 metais 47,2 procento, 2005 m. sausio-rugsėjo mėnesį fiksuojamas 19,7 procento nuosmukis palyginti su 2004 m. I – III ketvirčiu. 2 lentelė. Materialinės investicijos į ekonominės veiklos rūšis 2002 – 2005 m. (mln. Lt.) Ekonominės veiklos rūšys 2002 2003 2004 2004 I-III ketv. 2005 I-III ketv. Pokytis (%) 2005 I-III ketv. Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė, žuvininkystė 169 233 304 221 231 4,6 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 58 42 49 22 42 96,3 Apdirbamoji gamyba 1536 1644 1649 1113 1383 24,2 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 806 807 944 532 626 17,6 Statyba 244 220 306 204 282 38,0 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų 891 1085 949 607 712 17,4 Viešbučiai ir restoranai 136 115 75 61 59 -2,1 Transportas ir sandėliavimas 597 740 942 571 631 10,6 Paštas ir telekomunikacijos 575 297 311 216 215 -0,4 Finansinis tarpininkavimas 141 207 169 106 139 31,5 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla 1453 1417 2144 1437 1900 32,3 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1063 1459 1769 1042 963 -7,5 Švietimas 61 53 81 52 42 -19,7 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 134 84 98 66 95 43,9 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 259 275 307 207 168 -18,6 Pagrindiniai materialinių investicijų šaltiniai: valstybės biudžetas, savivaldybės biudžetas, nuosavos lėšos ir banko kreditai. Materialinių investicijų struktūroje dominuoja nuosavos lėšos, antrąją vietą užima bankų kreditai. LITERATŪRA 1. Lietuvos ekonomikos apžvalga Nr. 4 (2005 m. gruodžio mėn.) [interaktyvus]. [Žiūrėta 2006 m. vasaris 6 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!