Valstybės investicijų programos Lietuvoje

Sudarydama programas valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms bei užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros. Be to, atsižvelgiant į programos vykdymą ir rezultatus, galima prognozuoti kitų metų investicijas, įvertinti kiekvienos investavimo srities pajėgumus atitinkamu laikotarpiu.
Valstybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus parametrus, gali skirti lėšų bei suteikti paskolas ir paskolų garantijas investicijoms ūkio sektoriams restruktūrizuoti, ekonominiams bei socialiniams skirtumams tarp atskirų šalies regionų sumažinti, naujoms darbo vietoms kurti bei stichinių nelaimių padariniams likviduoti. Valstybė asignavimų valdytojų programose užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimą remia skirdama lėšų investicijų projektams (programos priemonėms) įgyvendinti.
Dėl šių priežasčių mano nagrinėjama referato tema yra aktuali Lietuvos gyvenime.
Investicijos
Žodis „investicijos“ yra kilęs iš lotynų kalbos (lot. Investio – aprengiu), atėjęs per anglų kalbą (ang. Investments) ir reiškia ilgalaikius kapitalo įdėjimus į ūkio šakas arba vertybiniams popieriams pirkti, siekiant pelno.
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, priimtas 1999 m. liepos 7 d., nustato, kad investicijos – tai piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuoijamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Reinvesticijos - iš investicijų gauto pelno (pajamų) investicijos tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas (pajamos) buvo gautas.
Pagal šį įstatymą investavimas – tai šio įstatymo nustatytais būdais atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Pagal P.Wonnacott ir R.Wonnacott investavimas (investment) – kapitalo kaupimas. Ekonomistai vartoja šį terminą, kalbėdami apie realųjį investavimą (t.y. realaus kapitalo kaupimą: pastatų, įrengimų įsigijimą), o ne apie finansinį investavimą (pvz., obligacijų įsigijimą). Pagal investicijų įstatymą ivestuotojai – Lietuvos Respublika bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!