Materialinė žala

Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui, t. y. įmonei, įstaigai, organizacijai (toliau – įmonė) ar fiziniam asmeniui dėl darbuotojo kaltės padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė yra neliečiama ir saugoma įstatymų. Vadovaujantis šia nuostata, asmenys, pagal darbo sutartį samdomi dirbti darbdavio įmonėje, privalo saugoti ir tausoti darbovietės turtą. Už šių reikalavimų nevykdymą, kai šiąja veika kalti darbuotojai padaro turtinę žalą darbdaviui, privalu ją atlyginti Darbo kodekso (toliau – DK) XVII skyriuje nustatyta tvarka, kuri ir aptariama šiame straipsnyje.
Darbo kodeksas detaliai nusako darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas, kurios iš esmės skiriasi nuo turtinės atsakomybės, nustatytos Civiliniame kodekse (toliau – CK). Kai kurių kategorijų darbuotojų (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų, kariškių ir kt.) darbinį statusą reguliuoja specialūs teisės aktai (įstatymai, statutai ir pan.), nustatantys ir tų darbuotojų materialinės atsakomybės išskirtines sąlygas, kurios šiame straipsnyje nenagrinėjamos.
Darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas, netinkamai atlikdamas savo darbo pareigas, darbdaviui padaro žalos. Kaip nurodyta DK 246 straipsnyje, tokiai atsakomybei atsirasti būtinos visos šios sąlygos: 1) realios turtinės žalos padarymas darbdaviui; 2) žala padaryta darbuotojo neteisėta veika; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo; 5) darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla.
Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; nesiimtų priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo ir dėl kitų priežasčių (DK 253 str.).
Pagal bendras sąlygas darbuotojas už padarytą įmonei žalą atsako tik tuomet, kai ji atsirado dėl jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!