Matematinė svyruoklė (skaidrės)

Matematinė svyruoklė

Turinys

Įvadas

Mechaninio svyravimo samprata

Mechaninį svyravimą apibūdinantys dydžiai

Laisvieji svyravimai

Matematinės svyruoklės svyravimo priežastis

Laisvojo svyravimo energija

Matematinės svyruoklės svyravimo periodas

Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas matematine svyruokle

Harmoninis svyravimas. Sinuso ir kosinuso funkcijos.

Laboratorinis darbas. Laisvojo kritimo pagreičio nustatym...

Bandymas Nr. 1

Bandymas Nr.2

Fuko švytuoklė

Eksperimentas. Fuko svyruoklė.

Mechaninis rezonansas

Uždavinių sprendimas

Testas

Literatūra

Įvadas

Išnagrinėkime paprastą svyruoklę – sunkų rutuliuką, pakabintą ant ilgo siūlo. Jei rutuliuko matmenys yra daug mažesni už siūlo ilgį, tai į juos galime neatsižvelgti ir rutuliuką prilyginti materialiajam taškui. Į siūlo pailgėjimą taip pat galima neatsižvelgti, nes jis labai mažas. Galima nepaisyti ir siūlo masės, nes ji yra labai maža, palyginti su rutuliuko mase. Taigi realią svyruoklę pakeičiame jos modeliu – matematine svyruokle.

Įvadas

Matematine svyruokle vadinama sistema, sudaryta iš mažo kūno, pakabinto ant ilgo netįsaus siūlo, kurio masė labai maža, palyginti su kūno mase.

Mechaninio svyravimo samprata

Mechaniniu svyravimu vadiname laikui bėgant periodiškai pasikartojantį kūno judėjimą ta pačia trajektorija pusiausvyros padėties atžvilgiu.

Mechaninį svyravimą apibūdinantys dydžiai

Svyravimo amplitude xm vadinamas didžiausias atstumas, kuriuo svyruojantis kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties. Pagrindinis svyravimo amplitudės matavimo vienetas yra metras: [xm] = 1 m.

Svyravimo periodu T – vadinamas laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą. Svyravimo periodas matuojamas sekundėmis: [T] = 1 s.

t – laikas, n – svyravimų skaičius.

Mechaninį svyravimą apibūdinantys dydžiai

Savasis svyravimo dažnis ν – tai svyravimų skaičius per vieną sekundę. Jis matuojamas hercais: [ν] = 1 Hz = 1 s-1.

Dažnis – atvirkščias periodui dydis:

Laisvieji svyravimai

Tarpusavyje susiję kūnai sudaro sistemas. Pavyzdžiui, kūnų sistemą sudaro siūlas ir ant jo pakabintas rutuliukas, sūpuoklės ir jose sėdintis vaikas.

Jėgos, veikiančios tik tarp sistemos kūnų, vadinamos vidinėmis jėgomis, o jėgos, kuriomis sistemos kūnus veikia kiti kūnai, nepriklausantys tai sistemai, - išorinėmis jėgomis.

Laisvieji svyravimai

Laisvuoju vadinamas svyravimas, kurį sukelia sistemą veikiančios vidinės jėgos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!