Mašinų gamybos technologijos mokslas

5. Įvadas Mašinų gamybos technologija – mokslas, nustatantis tam tikrus ruošinių apdirbimo ir mašinų, mechanizmų detalių gamybos ir surinkimo technologinių procesų našumo ir ekonomiškumo kėlimo dėsningumus. Mašinų gamybos plėtros nulėmė tai, kad gamybiniai procesai buvo pradėti intensyviai nagrinėti, vadinasi, ir moksliškai apibendrinti, nustatant mechaninio apdirbimo ir surinkimo technologijos dėsnių pagrindas. Mokymo disciplina ,, Mašinų gamybos technologija“ kaip taikomasis mokslas, suklestėjo per paskutiniuosius du šimtmečius, nuolat plečiantis ir tobulėjant mašinų gamybai. Šiuo metu mašinų gamybos technologija tobulinama ir maksimaliai automatizuojama. Mechanizuojant ir automatizuojant gamybinius procesus, reikia atlikti visą kompleksą technologinių priemonių, kuris įgalintų parinkti ekonominius metodus ir gamybos būdus pagal rinkos poreikius. Sėkmingai išspręsti priemonės iškeltus uždavinius galima tik remiantis griežtu gamybos specializavimu: padidėjusiu technologiniu ir ekonominiu valdymo efektyvumu; atsižvelgiant į gamybos ypatumus. Gamybos technologijoje labai svarbu pasiekti kuo palankesnį kokybės ir kainos optimalumą, kuris yra vienas iš svarbiausių rodiklių nulemiantis vartotojų, užsakovų paklausą. Šio kursinio projekto tikslas išmokti ir pasikartoti: • kaip analizuojama gaminama detalė; • parinkti ruošinio gamybos būdą; • sudaryti detalės apdirbimo technologijos maršruto schemą; • parinkti įrenginius; • nustatyti užlaidas ir operacinius matmenis; • skaičiuoti pjovimo režimus ir laiko normas. Atlikę šiuos skaičiavimus galėsime pateikti daug informacijos apie šią detalę. Žinosime šios detalės gamybos kelią (nuo ruošinio parinkimo iki detalės įpakavimo). Uždaviniai: Analitinė dalis: Aprašyti detalės paskirtį ir jos konstrukciją Apskaičiuoti detalės masę. Išanalizuoti detalės technologiškumą. Nustatyti gamybos tipą ir apskaičiuoti partijos dydį. Technologijos dalis: Išanalizuoti įmonės technologijos procesą. Parinkti ruošinį ir jo gamybos būdą. Sudaryti detalės apdirbimo technologijos maršruto schemą ir parinkti įrenginius. Parinktų įrenginių techninė charakteristika. Nustatyti užlaidas ir operacinius matmenis vienam paviršiui analiziniu metodu ir parinkimas iš lentelių kitiems paviršiams. Apskaičiuoti ruošinio masę, medžiagos sunaudojimo normos ir medžiagos sunaudojimo koeficientus. Apskaičiuoti pjovimo režimus ir laiko normas vienai technologijos pakopai. Nustatyti pjovimo režimus ir laiko normas operacijoms. 6. Analitinė dalis 6.1 Detalės paskirtis ir jos konstrukcijos aprašymas Analizuoju detalės darbo brėžinį ir pateikiame šiuos duomenis: • detalės pavadinimą : Plyta; • detalės numerį: 1005-4500/5; • gaminio pavadinimą: štampas; • detalės paskirtį: neturiu duomenų; • detalės konstrukciją: stačiakampio formos; • detalės formą: stačiakampis; • detalės dydį: 280 x 220 x 25(mm) • detalės masę: 10,1 kg • brėžinio mastelį: 1:2; • išorinių ir vidinių paviršių matmenų tikslumą, šiurkštumą: h14; H14; Ra8; Ra0,8; • paviršių tarpusavio padėties reikalavimus • detalės paviršių kietumą : HRC 38...42 • detalės paviršių padengimą : • medžiagos, iš kurios pagaminta detalė, cheminę sudėtį, mechanines savybes: Cheminė sudėtis 6.1.1. lentelė C, % Si % Cr, % Mn % 0,42 – 0,50 0,17 – 0,37 0,25 0,50 – 0,80 Mechaninės savybės: Plienas 45; HB 229; δT = 36%; δB = 61(Mpa); Ψ = 40%; aH = 5M/cm2 ; 6.2. Detalės masės skaičiavimas Braižau detalės eskizus. Apskaičiuoju tūrį savo detalės.Apskaičiuoju stačiakampio tūrį, o vėliau visos detalės tūrį, apskaičiuoju visų skylių tūrius ir atimu iš apskaičiuoto bendro tūrio, likutį padalinu iš medžiagos tankio ir gaunu detalės masė. 6.2.1. Detalės eskizas. Vvisos=220*280*25=1540000(mm3) V1 = 20*20*25/2*4=20000(mm3) V2=(105*80*25)-(10*10*25)+(3,14*52*25)=209462,5(mm3) V3=3,14*82*6*7=8440,32(mm3) V4=3,14*5,252*18*6=9347(mm3) V det = Vvisos-( V1+V2+V3+V4) = 1292750,2 mm3 =1292,75m3 Mdet = Vdet *medž = Vdet *7,814 = 10101,55g=10,1kg. 6.3. Detalės technologiškumo analizė Analizuoju detalės konstrukcijos technologiškumą. Skaičiuoju pagrindinius konstrukcijos technologiškumo rodiklius. Duomenis pateikiu į 6.3.2. lentelę. Medžiaga lengvai apdirbama, ruošinys artimas detalės formai, nesudėtinga detalė, apdirbamumas patogus, detalė standi, detalei tvirtinti nereikalingas specialus įtaisas, realus ir ekonomiškas detalės paviršiaus šiurštumas ir tikslumas. 6.3.1. Detalės sužymėtai paviršiais eskizas 6.3.2 lentelė Paviršiaus pavadinimas arba paviršiaus Nr. Paviršiaus skaičius Unifikuotų elementų skaičius Tikslumo kvalitetas Paviršiaus šiurkštumas Ra 1. 2 - 14 8 2. 2 - 14 8 3. 2 - 14 8 4. 2 - 14 8 5. 4 - 14 8 6. 4 - 14 8 7. 6 6 14 8 8. 6 6 14 8 9. 6 6 14 8 10. 2 - 14 0,8 Iš viso 36 18 • Detalės konstrukcinių elementų unifikacijos koeficientas: Ku.e = Que/Qe = 36/18 = 2 Išvada: detalė technologiška, nes koeficientas didesnis negu 0,6. • Detalės paviršių tikslumo koeficientas: Kt. = 1-1/ Avid. = 1-1/14 = 0,93 Avid. = 36*14/36 = 14; Išvada: detalė technologiška, nes koeficientas >0,8. • Detalių paviršių šiurkštumo koeficientas: KRa = 1/Bvid = 1/7,6 = 0,1; Bvid = (8*34+2*0,8)/36 = 7,6 Išvada: detalė technologiška, nes koeficientas yra mažesnis negu 0,32. Bendra išvada: detalė yra technologiška. 6.4.Gamybos tipo nustatymas ir partijos dydžio skaičiavimas Gamybos tipą nustatau pagal gaminio masę ir nulinę gamybos programą. Man reikia pagaminti 2000 tokių detalių, kadangi mano detalės masė yra 2,29 ir gamybos apimtis 2000 detalių, tai gamybos tipą parenku iš lentelės 6.4.1. Vidutinių serijų gamyba. 6.4.1.lentelė Metinė programa vnt. Detalės masė Vidutinių serijų gamyba

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!