Mašinų detalės ir elementai

1. Mašinų elementai. Detalė. Mazgas. Mašinų elementų kurse nagrinėjami teoriniai mašinų tipinių detalių ir mazgų skaičiavimų pagrindai. Atsižvelgiant į atliekamas funkcijas mašinų elementų kurse detalės ir mazgai skirstomi į grupes: 1.sujungimo detalės. 2. mechaninės pavaros. 3. pavarų detalės ir mazgai. Mechanizmu – vadinama kinematinė grandinė su viena nejudama grandimi(stovu), kuriame kitos grandys atlieka apibrėžtus judesius. Grandys, kurių judesys perduodamas kitoms grandims, vadinamas varančiosiomis, o grandys, kurioms judesys perduodamas – varomosiomis. Mašina – mechanizmas arba mechanizmų kompleksas skirtas atlikti naudingam darbui. Susijusi su energijos perdirbimu arba gamybiniu procesu vadinama mašina. 1.mašinos varikliai – paverčiantys vienos ar kitos rūšies energija mechanine energija (vidaus degimo varikliai, hidrauliniai varikliai). 2. mašinos keitikliai(generatoriai) – paverčiantys mechaninę energiją kitos rūšies energija.(srovės generatoriai, Dinamo kompresoriai). 3.mašinos įranga – staklės, mašinos ir t.t. Mašina surenkama iš atskirų detalių ir mazgų. Detalė – tai elementari mašinos dalis pagaminta neatliekant surinkimo operacijų ir nenaudojant surinkimo prietaisų. Mazgas (surinkimo vienetas) – išardomas arba neišardomas detalių junginys. Grupė – tai detalių ir mazgų junginys. Detalės būna bendrosios ir specialiosios. Bendrosios paskirties detalės (tipinės) – naudojamos įvairiose mašinose. Specialios paskirties detalės naudojamos tik atskirų rūšių mašinose (stūmokliai, alkūniniai velenai). 2. Reikalavimai šiuolaikinėms mašinoms. 1.stiprumas; 2.atsparumas dilimui; 3.atsparumas temperatūrų svyravimams; 4.standumas; 5.atsparumas vibracijoms; 6.technologinis reikalavimas(kaip mes gaminsim, kuo paprastesnės staklės, lengvas surinkimas, pigus); 7.standartizavimas ir organizavimas pagal a) MN (MH),b)nacionaliniai standartai(liet. – LST; VS; VST. Rusijos – GOST; Amerikos - USS); 8.tarptautinės rekomendacijos ir standartai. 3.Mašinų stiprumo, atsparumo dilimui ir temperatūrų svyravimo reikalavimai. Vienas svarbiausių detalės darbingumo kriterijų yra stiprumas. Tai detalės gebėjimas priešintis išorinių jėgų keliamam poveikiui ar plastinei deformacijai, t.y. atlaikyti išorinių jėgų poveikį. Pakitusios formos detalė nebeatitinka savo tiesioginės paskirties, todėl neigiamai veikia mašinos darbą. Mašinų detalės stiprumas priklauso nuo daugelio dalykų-nuo teisingos jos formos, medžiagos ir gamybos technologijos parinkimo(detalė gali būti išlieta, štampuota, ištekinta). Į tai atsižvelgiama parenkant detalę, nustatant jos svarbumą ir vietą mašinoje. Atsparumas dilimui.Intensyvus dilimas yra svarbiausia mašinų detalių gedimo priežastis. Dėl dilimo sumažėja prietaisų, įrankių ir staklių tikslumas, sumažėja mašinų naudingumo koef., sumažėja detalių stiprumas, pablogėja jų paviršių kokybė, padidėja triukšmas.Detalių išdilimas yra 3 rūšių: Mechaninis dilimas – dyla detalių darbinių paviršių nelygumai, taip pat, kad kietos pašalinės abrazyvinės dalelės patenka tarp besitrinančių paviršių ir juos ardo. Molekulinis – mechaninis dilimas, įstringant paviršiams (suirus alyvos plėvelei; esant dideliam kontaktiniam spaudimui), atskiros besitrinančių paviršių vietos susivirina, vykstant sąlyginiam kūnų judėjimui, išplėšiamos vienos kūno dalelės, prisivirinusios prie kito kūno. Korozinis – mechaninis dilimas – kai ant darbinių paviršių susidarę korozijos produktai nutrinami mechaniniu būdu. Trinčiai sumažinti taikoma daugelis konstrukcinio ir technologinio pobūdžio priemonių: besitrinančių paviršių tepimas; panaudojamos sandarinimo priemonės,kad nepatektų abrazyvinių dalelių; taikomas terminis ir termocheminis apdirbimas. Temperatūros svyravimai.Kai mašinų detalės įkaista iki aukštos temperatūros ir neilgai būna įkaitusios, reikia atsižvelgti į stiprumo ir standumo skaičiavimus, tamprumo modulio pasikeitimą. Temperatūrai pakilus iki 300oC padidėja stiprumo ribos reikšmė, bet labai sumažėja plieno plastiškumas – vadinamas trapumo pasireiškimu. Dirbant ilgą laiką aukštos temperatūros sąlygomis reikia atsižvelgti į valkšnumą – lėtą ir nuolatinį plastinių deformacijų augimą esant pastoviai apkrovai. Dėl valkšnumo gali sutrikti normalus mašinų eksploatavimas ir netgi sulūžti detalės. Yra įvesta valkšnumo riba – sąlyginė mechaninė charakteristika. Ilgą laiką įkaitintoje būklėje esančios medžiagos stiprumui įvertinti įvesta mechaninė charakteristika – ilgalaikio stiprumo riba, kuri priklauso nuo bandymo temperatūros ir laiko iki suirimo momento. Su valkšnumu susijęs įkaitusių detalių, kurių deformacijos negali kisti, savaiminis įtempimas – vadinamas įtempimų relaksacija. Dėl relaksacijos sumažėja varžtų įveržimas. Dėl daugkartinio ciklinio temperatūros kitimo gali atsirasti mikroplyšių, o jiems didėjant detalės gali suirti – vadinamas temperatūriniu nuovargiu..Dėl trinties šiluma išsiskiria praktiškai visose mašinose, bet temperatūra dėl trinties nėra aukšta, todėl nereikia į tai atsižvelgti.Tačiau dėl išsiskyrusios šilumos sumažėja tepalo klampumas ir pablogėja tepalo apsauginės savybės. Kartais atliekami specialūs skaičiavimai, kurių tikslas – sudaryti mašinų mazgų darbo normalaus šiluminio rėžimo sąlygas. 4.Mašinų standumo, atsparumo vibracijoms, patikimumo ir technologiniai reikalavimai. Standumas.Tamprieji poslinkiai, atsirandantys mašinų detalėse, veikiant darbinėms apkrovoms, turi būti ne didesni už leistinuosius. Skaičiavimai apriboti sąlyga, vadinami standumo skaičiavimais. Kad galėtų normaliai dirbti krumplinės ir sliekinės pavaros, guoliai ir kt., įvairių mašinų velenai turi būti pakankamai standūs. Dažniausiai labai svarbūs yra standumo skaičiavimai, susiję su ašių , velenų ir kitų detalių lenkimo deformacija. Kai kurių konstrukcijų reikia skaičiuoti poslinkius, priklausančius ne tik nuo detalių bendrųjų ir nuo kontaktinių deformacijų – kontaktinio stiprumo. Detalės, kurioms keliami dideli standumo reikalavimai, netikslinga gaminti iš plastmasių, nes jų tamprumo moduliai yra daug mažesni, negu plieno, ketaus ir spalvotojų metalų lydinių. Atsparumas vibracijoms. Konstrukcijos sugebėjimas dirbti įvairiais rėžimais be neleistinų svyravimų ir yra atsparumas vibracijoms. Kadangi mašinų darbo greičiai didėja, tai ir jų sukeliami virpesiai yra vis pavojingesni, todėl skaičiuoti atsparumą vibracijai yra labai aktualu. Virpesių skaičiavimo pagrindą sudaro tai, kad parenkamos standumo konstrukcijos, kuriose nepasireikštų virpesių rezonanso reiškinys. Esant rezonansui, svyravimų amplitudės pasidaro labai didelės, todėl konstrukcijos neįmanoma eksploatuoti arba ji netgi suyra. 5.Standartizavimas ir normalizavimas mašinų kūrime, gamyboje ir eksploatacijoje. Vienas iš gamybos spartinimo būdų yra standartizavimas ir unifikavimas. Standartizacija – tai vienodų normų bei reikalavimų gamybos procesams ir gaminiams nustatymas. Nors horizontaliųjų ir vertikaliųjų frezavimo staklių forma skirtinga, tačiau tiek vienoms tiek kitoms tinka dauguma svarbių detalių. Unifikacija – tai detalių vienodinimas pagal tas pačias normas, standartus ir formą. Daugelis unifikuotų detalių ir vienetų tinka įvairių dydžių bei tipų staklėms. Mašinų detalės privalo būti stiprios, standžios, atsparios dilimui, vibracijoms, kaitrai, patikimos. Be to, jos turi būti ilgaamžės, technologiškos, ekonomiškos, standartizuotos, unifikuotos ir pan. Taip pat saugios ir patogios. Skaičiuojant ir konstruojant mašinų detales, atsižvelgiama į jų darbingumą – stiprumą, standumą, atsparumą dilimui, vibracijoms, patikimumą, kad atitiktų savo paskirtį ir vietą mašinoje. Taip pat būtina vadovautis galiojančiais normatyvais ir standartais. 11. Suvirinimo būdai. Sandūrinės jungtys. Užleistinės jungtys. Yra du pagrindiniai suvirinimo būdai: suvirinimas išlydant ir kontaktinis suvirinimas. 1. Suvirinimas išlydant: a) elektrolankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu (šis dar skirstomas į: rankinį, pusiau automatinis ir automatinis); b) dujinis suvirinimas lydant. 2. Kontaktinis suvirinimas: a) sandūrinis suvirinimas varžos metodu ir išlydant; b) Taškinis suvirinimas; c) reljefinis; d) ritininis. Sandūriniai sujungimai gerai laiko kintamas ir smūgines apkrovas. Sujungimo stiprumas artimas jungiamų detalių medžiagos stiprumui. Taip jungiamos atsakingos konstrukcijos. Atsižvelgiant į jungiamųjų detalių storį δ (mm), siūlės skirstomos į vienpuses ir dvipuses. Suvirinant vienpuse siūle, po suvirinamąja detale padedamos plokšteles, kad metalas neištekėtų pro apačią. Užleistiniai sujungimai dažniausiai suvirinami kampinėmis siūlėmis. Kampinių siūlių skerspjūvių forma yra normali, įgaubta ir išgaubta. Kampinės užleistinės siūlės pagal apkrovos kryptį skirstomos į galines (a), šonines (b) ir sudėtines (c). 12. Sandūrinių jungčių skaičiavimas. σt – tempimo įtempimas, N/mm2; σadm – leistinas tempimo įtempimas; F – apkrova; A – plotas; A=s·l, l – siūlės ilgis; s – siūlės storis. 13. Lenkiamų sandūrinių jungčių skaičiavimas. M=F·L M – siūlės lenkimo momentas; W – siūlės atsparumo momentas. 14. Išardomi sujungimai. Srieginiai sujungimai. Išardomi sujungimai pasižymi tuo, kad jas galimas nesugadinant išardyti ir vėl surinkti. Prie jų priskiriamos srieginės jungtys, pleištinės ir kaištinės. Negalima naudoti kaiščių esant smūginėms apkrovoms. Srieginiai sujungimai – tai labiausiai paplitę išardomieji sujungimai. Gaunami panaudo­jant sriegines tvirtinimo detales (varžtus, srai­gtus ir t.t.). Visų srieginių detalių prin­ci­pi­nis elementas yra sriegis. Kiekvienas sriegis tai iškilimai išdėstyti pagrindiniame pa­viršiuje sraigtine linija. Klasifikacija. Pagal pagrindinio paviršiaus for­mą sriegiai skirstomi į: cilindrinius ir kū­gi­nius. Pagal profilio formą sriegiai skirstomi į: trikampius ir stačiakampius. Pagal srai­g­ti­nės linijos kryptį sriegiai būna dešininiai ir kai­riniai. Pagal pradžių skaičių: vie­na­pra­džiai ir daugiapradžiai. Pagal paskirtį sriegiai skirstomi į: tvirtinimo ir judesio sraigto srie­giai. Tvirtinimo sriegiai būna: metriniai, co­li­niai, vamzdiniai. Skirtingo tikslumo sriegiai. Tikslūs, vidutinio tikslumo, žemo tikslumo. 15. Srieginių detalių konstrukcijos ir medžiagos. Srieginių detalių pagrindiniai tipai yra varžtai, sraigtai, smeigės ir veržlės. Jie naudojami įvairiose mašinose. Specialieji konstrukciniai elementai (sraigtai, aukštikelčiai ir kt.) naudojami specialiose mašinose. Visos bendrosios paskirties ir kai kurios specialiosios detalės yra standartinės. Varžtas – tai cilindrinis strypelis su galvute ir sriegiu veržlei užsukti. Varžtai esti specialiosios ir bendrosios paskirties. Bendrosios paskirties sraigtai skirstomi į tvirtinimo ir nustatomuosius. Tvirtinimo sraigtai naudojami detalėms sujungti, o nustatomieji – detalių padėtims fiksuoti, kad jos nepasislinktu viena kitos atžvilgiu. Smeigės – tai strypeliai su įsriegtais galais. Jomis jungiamos detalės. Smeigės yra su išpjova, be išpjovos, su vienu įsrėgtu galu ir skirtingu skersmenų su briauna. Bendrosios paskirties veržlės – tai detalės su įsriegtomis skylėmis. Veržlė užsukama ant varžto ar smeigės. Poveržlės dedamos po veržle, varžto arba sraigto galvute. Jos saugo jungiamųjų detalių paviršius, kad įveržiamas varžtas jų nesugadintų, taip pat kad varžtai ir veržlės nuo smūgių arba vibracijos savaime neatsisuktų. Varžtai, smeigės, sraigtai pagaminti iš anglinio ir legiruotojo plieno, yra 12os stiprumo klasių. Veržlės yra 7 stiprumo klasių. Masinėje gamyboje varžto strypelis gaminamas iš 10, 15, 15Ch, 16ChSN ir kitų markių plieno. 16.Sriegiai. Srieginiai tvirtinimo elementai. Savybės. Priemonės prieš savaiminį srieginių elementų atsisukimą. Sriegis-tai iškilimai išdėstyti pagrindiniame paviršiuje sraigtine linija. Pagal pagr paviršių sriegiai skirstomi į: cilindrinius ir kūginius. Pagal profilio formą sriegiai skirstomi: trikampiai, stačiakampiai, trapeciniai, suapvalinti. Pagal sraigtinę liniją: dešininiai ir kairiniai. Pagal pradžių skaičių: vienapradžiai, dvipradžiai, daugiapradžiai. Pagal sistemą: metriniai, coliniai, vamzdiniai, apskritieji. Tvirtinimo elementai:varžtai, sraigtai, smeigės.(brežiniai) Pagal ISO 1992 jie skirstomi į 4 gaminių klases:A-normalios kl, B- vidutinės kl,C- žemos kl, F-aukštos kl. Prieš savaiminį atsisukimą yra naudojami fiksatoriai,kurie neleidžia veržlei savaime atsisukti. 17.Mechaninių pavarų rūšys,charakteristikos. Trinties pavaros. Variatoriai. Klasifikuojamos pagal veikimo principą: trinties(frikcinės,diržinės, pavaros) ir kabinimo(krumplinės, sliekinės, sraigtinės, veržlinės, grandininės pavaros). Pagal grandžių tarpusavio išdėstymą: tiesioginio kontakto(frikcinės, krumplinės, sraigtinės, sliekinės) ir lankstaus ryšio(dirž, grandininės pavaros). Charakteristikos: kampinis greitis ω, apskritimo skersmuo D, apskritiminis greitis v, apskrit jėga P,galingumas N, sukimo momentas M. Trinties pavaros- tai frikcinės ir diržinės pavaros. Jose trinties judesys varančiųjų grandžių varomosioms perduodamas dėl tarp jų susidarančių trinties jėgų. Būdinga tai,kad grandys gali praslysti, todėl yra nepastovus perdavimo skaičius. Jos nesulūžta jas perkrovus. Variatoriai. Tai pavaros su kintamu perdavimo skaičiumi,kuriomis galima sklandžiai keisti varomojo veleno sukimosi greitį,esant pastoviam varančiojo veleno sukimosi greičiui. Variatoriai gali būti: galiniai, su pastoviais kūgiais ir tarpiniu disku, su skečiamais kūgiais, toriniai. (brėžiniai) 18. Diržo pavarų rūšys,savybės,skaičiavimas. Diržai. Pradinė įvarža. Skriemuliai. Diržinę pavarą sudaro varantysis ir varomasis skriemuliai ir begalinis diržas.Rūšys. Atsižvelgiant į diržo skerspjūvio formą,pavaros gali būti: plokščiadiržės, su trapeciniu ir su apvaliu diržu.(brėžinukai) Savybės. Galingumas- 0,3-50 kW,gali būti net iki 1500kW. Greitis 5-30 m/s,gali būti iki 100 m/s. Perdavimo skaičius 5-10. Skaičiavimas: 1)parenkama tikslingiausia pavaros sandara 2) apskaič skriemulių skersmenys 3)nustatomas orientacinis tarpašinis atstumas A 4)apsk diržo ilgis 5)parenkamas standartinis diržo ilgis 6)apsk tikrasis tarpašinis atstumas 7)parenkamas diržo tipas 8)nustatomas diržo plotas. Diržai. Pagrindinės diržinių pavarų detalės-diržai. Nuo jų priklauso visos pavaros darbingumas. Diržams keliami reikalavimai:didelė traukomoji galia,pakankamas stiprumas, ilgaamžiškumas, atsparumas dilimui, nedidelis tamprumo modulis,nedidelė kaina. Diržai yra plokštieji, trapeciniai, apvalūs. Pradinė įvarža. Kad tarp diržo ir skriemulių susidarytų trinties jėga, diržas turi būti prispaustas prie skriemulių. Prispaudžiama, diržą iš anksto įveržiant tam tikra jėga S0. Diržui nejudant ir esant tuščiajai eigai, kiekviena diržo šaka esti apkrauta pradine įvarža S0. Skriemuliai. Jį sudaro ratlankis,ant kurio dedamas diržas, užmaunama ant veleno stebulė ir stipinai. Jų darbinio pav forma priklauso nuo diržo rūšies. Atsižvelgiant į gamybos būdą ir medžiagą skriemuliai skirstomi: iš ketaus arba lengvųjų metalų, suvirinti iš plieno, iš nemetalinių medž.(brėž) 19.Krumpliuotojo diržo pavaros. Savybės. Tai plokštieji diržai su krumpliais. Skriemulys turi būti su krumpliais. Perduodami apkrovą arba judesį jie kabinasi su atitinkamais krumpliuotais skriemuliais. Palyginti su kitomis panašių matmenų ir masės diržinėmis pavaromis šio tipo pavaros perduoda didesnes galias, mažiau apkrauna velenus ir guolius. Diržai neslysta. Krumpliuoti diržai turi krumplius vienoje ar dviejose pusėse. Diržą sudaro: plieniniai arba stipraus pluošto lynai ir polimerinis kūnas. Lynai nemažindami diržo lankstumo suteikia jam didelį išilginį stiprumą. Polimeriniame kūne formuojami krumpliai. Jie gali būti trapecinės arba pusapvalės formos. 20. Krumplinės pavaros. Krumplinių pavarų klasifikavimas.Privalumai ir trūkumai. Krumplinę pavarą sudaro du krumpliaračiai, kurių paviršiai kaitaliojasi įdubos ir išviršos. Mažesnė pora vadinama varančiuoju, o didesnė- varomuoju. Krumplinė pavara yra skirta sukimosi judesiui perduoti. Klasifikavimas. 1)Pagal krumpliaračių ašių tarpusavio padėtį: cilindriniai- ašys lygiagrečios, kūginiai- ašys susikerta, sraigtiniai- ašys prasilenkia. 2) pagal krumplių išdėstymo krumpl sudaromosios atžvilgiu: tiesiakrumpliai, įstrižakrumpliai, ševroniniai, kreivalinijiniai. 3)pagal konstrukcijų išdėstymą: uždari, atviri. 4)pagal apskritiminį greitį: lėtaeigiai(v15m/s). Privalumai: Pastovus perdavimo sk. Patikimas ir ilgalaikis darbas. Kompaktiškas. Didelis perduodamų galingumų diapazonas. Didelis naud koef. Nedidelis spaudimas į velenus ir atramas. Trūkumai. Būtina jį tiksliai gaminti ir montuoti. Didelis triukšmas dirbant dideliu greičiu. Negalima sklandžiai reguliuoti perdavimų skaičiaus. 21.Sliekinės pavaros. Naudingumo koeficientas. Pavaros privalumai ir trūkumai.Sliekinė pavara naud tada, kai veleno geometrinės ašys X ir Y persikryžiuoja. Pavarą sudaro 1-sliekas(sraigtas su trapeciniais sriegiais) ir 2-sliekratis(krumpliaratis su įstrižais, specialios formos krumpliais). Brėžinukas... Sliekas gali būti: vienapradis, daugiapradis, dešinysis, kairysis. Pagal išorinio paviršiaus formą sliekinės pavaros būna cilindrinės ir globoidinės. Paprastai varantysis yra sliekas ir pavara dirba kaip lėtinančioji, nors gali būti ir atvirkščiai. Sliekai gaminami iš vidutinio anglingumo konstrukcinio plieno ir įvairių markių legiruotojo plieno. Taikomas paviršinis grūdinimas iki HRC 45÷50. Esant dideliems slydimo greičiams nuo 5-25 m/s ir ilgalaikiam darbui be pertraukų naudojama alavinė bronza: OF 10-1 ir alavo bronza ONF. Naudingumo koeficientas:sliekinės pavaros naud koef η įtakos turi trinties nuostoliai pavaros susikabinimo vietoje ir guoliuose, taip pat tepimo būdas. Pavaros naudingumo koeficientas priklauso nuo apkrovos dydžio. Jis skaičiuojamas: η = 0,95[tg γ/ tg(γ+ρ)]. Čia ρ-trinties kampas; tg ρ=f –trinties koef slieko vijose. Trinties koeficientas f priklauso nuo slydimo greičio ir normalinės jėgos dydžio kontakto vietoje. Naudingumo koeficientas didėja didinant slieko vijų pradžių skaičių ir mažinant trinties koeficientą. Privalumai: 1)galima gauti didelį perdavimo skaičių esant kompaktiškai konstrukcijai; i = 7÷10; 2)sklandi eiga ir tyliai dirba; 3)pavarą galima padaryt savistabdę. Trūkumai: 1)nedidelis naud koef η=0,5÷0,85; 2)sliekratį galima gaminti iš brangių antifrikcinių medžiagų:bronza...; 3)dėl didelės trinties pavaros labai įkaista ir dėl to sliekinės pavaros naudojamos nedideliems galingumams iki 50kW, rečiau iki 200kW perduoti. 22.Krumplinių pavarų skaičiavimo tvarka.Krumplinių pavarų skaičiavimo tvarka priklauso nuo pavaros tipo ir jos projektavimo techninių sąlygų. Paprastai yra perduodamas galingumas arba sukimo momentas, velenų kampiniai greičiai(arba vieno veleno greitis ir perdavimo skaičius) ir pavaros darbo sąlygos – apkrovos pobūdis ir pavaros veikimo laikas. Kadangi uždarų pavarų projektinis skaičiavimas atliekamas kontaktiniam stiprumui, o atvirų – lenkimui, tai šių pavarų skaičiavimo tvarka šiek tiek skiriasi. Uždaros cilindrinės pavaros skaičiavimas: 1)nustatomas velenų skaičius; 2)atsižvelgiant į pavaros darbo sąlygas, parenkama krumpliaračio medžiaga, skiriamas krumplių darbinių paviršių techninis apdirbimas ir kietumas; 3)apskaičiuojami leistinieji įtempimai; 4)parenkamas krumpliaračių pločio koeficientas; 5)nustatomas nominalinis mažojo krumpliaračio momentas; 6)apskaičiuojamas mažojo krumpliaračio momentas; 7)remiantis kontaktinio stiprumo sąlyga, nustatomas tarpašinis atstumas, apskaičiuojamas krumplių plotis; 8)parenkamas modulio didumas ir suapvalinamas iki artimiausios standartinės reikšmės; 9)parenkamas krumplių posvyrio kampas ir nustatomas pavaros suminis krumplių skaičius, mažojo ir didžiojo krumpliaračių krumplių skaičius. Jei reikia, iš naujo apskaičiuojamas tarpašinis atstumas; 10)apskaičiuojama krumplių ekvivalentinis skaičius ir krumplio formos koeficientai; 11)patikrinamas krumplių stiprumas pagal lenkimo įtempimus; 12)atliekamas pavaros geometrinis skaičiavimas; 13)nustatomos susikabinime veikiančios jėgos; 14)nustatomas krumpliaračių apskritiminis greitis ir atitinkamas tikslumo laipsnis; 15)jeigu skaičiuojama labai svarbi pavara, tai patikslinama tikroji apkrovimo koeficiento reikšmė ir, jeigu reikia, atitinkamai pakeičiami pavaros parametrai arba skaičiuojama iš naujo. 23.Uždaros kūginės pavaros skaičiavimas: 1)nustatomas perdavimo skaičius ir kūgių viršūnių kampai; 2)atsižvelgiant į pavaros darbo sąlygas, parenkama krumpliaračio medžiaga, skiriamas krumplių darbinių paviršių techninis apdirbimas ir kietumas; 3)apskaičiuojami leistinieji įtempimai; 4)parenkamas krumpliaračių pločio koeficientas; 5)nustatomas nominalinis mažojo krumpliaračio momentas; 6)apytiksliai parenkamas apkrovimo koeficientas ir apskaičiuojamas mažojo krumpliaračio skaičiuojamasis momentas; 7)remiantis kontaktinio stiprumo sąlyga, nustatomas vidutinis kūginis atstumas; apskaičiuojamas krumpliaračių plotis; 8)apskaičiuojamas kūginis atstumas ir mažojo krumpliaračio skersmuo; 9)parenkamas mažojo krumpliaračio krumplių skaičius, apskaičiuojamas didžiojo krumpliaračio krumplių skaičius ir modulis. Jeigu reikia apskaičiuojamas kūginis atstumas. Apskaičiuojamas vidutinis modulis; 10)apskaičiuojama krumplių ekvivalentinis skaičius ir krumplio formos koeficientai; 11)patikrinamas krumplių stiprumas pagal lenkimo įtempimus; 12)atliekamas pavaros geometrinis skaičiavimas; 13)nustatomos susikabinime veikiančios jėgos; 14)nustatomas krumpliaračių apskritiminis greitis ir atitinkamas tikslumo laipsnis; 15)jeigu skaičiuojama labai svarbi pavara, tai patikslinama tikroji apkrovimo koeficiento reikšmė ir, jeigu reikia, atitinkamai pakeičiami pavaros parametrai arba skaičiuojama iš naujo. 24.Atvirų krumplinių pavarų skaičiavimas: 1)nustatomas velenų skaičius; 2)atsižvelgiant į pavaros darbo sąlygas, parenkama krumpliaračio medžiaga, skiriamas krumplių darbinių paviršių techninis apdirbimas ir kietumas; 3)apskaičiuojami leistinieji įtempimai; 4)parenkamas krumpliaračių pločio koeficientas; 5)nustatomas nominalinis mažojo krumpliaračio momentas; 6)apskaičiuojamas mažojo krumpliaračio momentas; 7)parenkamas mažojo krumpliaračio poskyrio kampas ir krumplių skaičius; 8)apskaičiuojamas didžiojo krumpliaračio krumplių skaičius; 9)apskaičiuojama ekvivalentinis krumplių skaičius ir krumplio formos koeficientas; 10)apskaičiuojamos mažojo ir didžiojo krumpliaračių krumplio formos koeficientų ir leistinųjų lenkimo įtempimų sandaugos; 11)apskaičiuojamas pavaros modulis ir suapvalinamas iki artimiausios standartinės reikšmės; 12)atliekamas pavaros geometrinis skaičiavimas; 13)nustatomos susikabinime veikiančios jėgos; 14)nustatomas krumpliaračių apskritiminis greitis ir atitinkamas tikslumo laipsnis; 15)jeigu skaičiuojama labai svarbi pavara, tai patikslinama tikroji apkrovimo koeficiento reikšmė ir, jeigu reikia, atitinkamai pakeičiami pavaros parametrai arba skaičiuojama iš naujo. 25.Grandininės pavaros. Grandininių pavarų privalumai ir trūkumai.Mechanizmas, perduodantis sukamąjį judesį dviem arba keliems lygiagretiems velenams begaline grandine ir žvaigždutėmis, vadinamas grandinine pavara.(Brėžinukas...) Paprasčiausią grandininę pavarą sudaro du krumpliaračiai – žvaigždutės, užmautos ant lygiagrečių varančiojo ir varomojo velenų ir sujungtos begaline grandine. Grandinę sudaro šarnyrais sujungtos grandys; nuo jų priklauso grandinės „lankstumas“. Be šių elementų, grandininės pavaros dar turi įtempimo ir tepimo įtaisus, karterius arba aptvarus. Daugiausia paplitusios iki 100kW galingumo grandininės pavaros. Apskritiminiai greičiai siekia iki 15m/s ir perdavimo skaičius iki 8. Grandininė pavara – tai lanksčioji susikabinimo pavara. Atsižvelgiant į naudojimą, grandinės skirstomos į : krovimo, traukos įvorines su didesniu plokštelių skaičiumi, traukos šarnyrines. Grandininės pavaros klasifikuojamos pagal grandinės tipą: ritininės, įvorinės, krumplinės, fasoninės. Grandininės pavaros naudojamos staklėse, žemės ūkio mašinose, transporto priemonėse(dviračiuose, motocikluose). Privalumai: 1)gana dideli tarpašiniai atstumai; 2)maži, palyginus su diržinėmis pavaromis, gabaritai; 3)pastovus perdavimo skaičius; 4)mažiau apkrauti velenai; 5)didelis nk (iki 0,98). Trūkumai: 1)grandinės pailgėjimas išdilus šarnyrams; 2)grandines būtina kruopščiai sumontuoti ir prižiūrėti(tepti, reguliuoti); 3)šiek tiek netolygi pavaros eiga; 4)pavaros negalima naud tada kai reikia periodiškai reversuoti be pauzių. 26. Grandininių pavarų detalės: Mašinų gamyboje naudojamos 3 grup. Grandinės: 1) jėgos grandinė, skirtos kroviniams pakabinti, pakelti ir nuleisti; 2) traukos grandinės, skirtos kroviniams pernešti transportavimo mašinoms; 3) pavarinės gr., skirtos mechaniniai energijai perduoti vienam velenui į kitą. Grandininių pavarų konstrukcija, matmenys, mech. Charakteristika, tikslumas – reglamentuojama standartais ir normomis. Pagrindinės grandininių pavarų detalės yra grandinės ir žvaigždutės. Pavarų grandinės skirstomos į ritinines, įvorines, krumplines ir fasonines. Ritinės grandininės susideda iš dvejopo pločio grandžių, besikaitaliojančios išorinės ir vidinės grandys galinčios tarpusavio reliatyviai judėti. Kiekvieną grandį sudaro 2 plokštelės 1, 2, įvorė 3, ašelė 4 ir ritinėlis 5. Plokštelės užpresuotos ant įvorės mažesnio pločio grandyse ir ant ašelės – didesnio pločio grandyse. Ritinėliai, susikabindami su žvaigždutės krumpliais, perduoda energija riedėjimo trintimi, todėl vad. ritininėmis. Krumplinės gr. Sudaro: 1) plokštelė su krumpliais; 2) šarnyrų rinkinys; Plokštelių krumplių darbiniai paviršiai apriboti plokštumomis ir pasvirę vienas į kitą 600 kampų. Nuo šarnyrų priklauso krumplinių grandinių darbingumas. Dažniausiai naudojami su segmentiniais įdėklais. Įdėklai reikalingi tam, kad nebūtų sužalotos plokštelės ašys. 27. Grandininių pavarų projektinio skaičiavimo tvarka: Prieš pradedant sk. Nustatoma pavaros paskirtis. Reikia žinoti: galią, varančiojo pavaros veleno kampinį greitį, perdavimo skaičių, varančiojo veleno sukimo momentą ir kt. Žinant tai, parenkama grandinė. Nustatom krumplių sk. z1. Apsk. Krumplių sk. z2=uz1; z2≤z2max. Parenkami koef. k1 – k6 ie ke – neturi būti didesnė kaip 2-3. Apsk. Varančiosios žvaigždutės sukimo momentas. Parenkame iš lentelės qadm. Nustatom zp įvertinantis krumplinės gr. plotis ψp. Apsk. Pavaros apskritiminis greitis v=nzp/60×103; Nustatomas tarpašinis atstumas a=(30-50)p; amax=80p; grandžių sk. zn=z2+z1/2 + (z2-z1/2π)2 p/a + 2a/p; apsk. Grandinės ilgis: l=znp; Apsk. ritinių, įvorinių ir krumplinių žvaigždučių dalijamieji viršūnių ir pašaknių skersmenys: d=p/sin180/z; de=p[0,5 + ctg (1800/z)]; df=d-2r; de=p/tg180/z; df=de-2hcos 1800/z; Nustatome apskritiminę, išcentrinę ir įlinkio jėgą, veikiančia grandinę ir įtempimo jėgas F1 ir F2 pavaros šakose: F1=Ft+Fv+Ff; F2=Fv+Ff; Ft=P/v=2T1/d1; Fv=gv2; Ff=9,81kfga. Apsk. lyginamasis slėgis q grandyse ir palyginamasis su leistinąja reikšme qadm: q=Ftke/A≤qadm. Parenkamas veleno apkrovos koef. F=Ftkv+2Ff. Apsk. Grandininės stiprumo atsargos koef. n ir palyginamas su leistinuoju: n=Ftr/(k1Ft+Fv+Ff)≥nadm. Kai n≥nadm, tai grandinės stiprumas pakankamas. 28. Ašys ir velenai. Konstrukcijos ir medžiagos. Velenų apytikslis ir tikslus sk. Velenų rūšys: Velenas ir ašis – vienos iš pagrindinių daugelio mašinų ir mechanizmo detalių. Konstrukciniu požiūriu jie vienas nuo kito skiriasi nežymiai: ašis perduoda sukimo momentą, o velenas – detalė, perduodanti sukimo momentą. Ant jo montuojamos kitos detalės: skriemuliai, žvaigždutės, krumpliaračiai. Velenus veikia lenkimo ir sukimo momentai. Jie klasifikuojami pagal paskirtį, formą ir konstrukciją. Pagal paskirti mašinų velenai yra pavarų ir grandininiai. Pavarų velenai laiko kitas besisukančias detales: skriemulius, žvaigždutes, krumpliaračius. Velenų rūšys: velenai skirtomis į pavarų ir pagrindiniai. Pavarų skirstomi į tiesūs ir lankstūs. Tiesūs – lygūs, pakopiniai, išdrožiniai. Lankstūs – mašinų, mechanizmų, prietaisų. Tuomet pagrindiniai – turbinų, elektros variklių, staklių špindelių, alkūniniai. Ašių skaičiavimas: ašių skersmuo skaič. Iš lenkomojo stiprumo sąlygos: σb=Mb/Wb≤σbadm; čia Mb – veikiantis lenkimo momentas; Wb – ašinis atsparumo momentas. d≥1/ 3√1-(d0/d)4 × 3√32Mb/πσadm; čia: d – ašies skersmuo; d0 – ašies skylės skersmuo, jei nėra, tai d0=0. σadm – leistinasis įtempimas. Velanų skaičiavimas įvertinamas tik sukimo momentas. Žinoma: sukimo momentas T arba perduodamoji galia P ir sukimo dažnis n. Iš stiprumo sąlygos: τ=T/Wp≤τadm; čia: Wp – polinis atsparumo momentas. Wp=πd3/16; d≥1/ 3√ 1-(d0/d)4 × 3√ 16T/πτadm; čia: d – veleno skersmuo; d0 – skylės skersmuo. 29. Slydimo guoliai. Rūšys. Bendroji charakteristika. Konstrukcijos. Guolių medžiagos. Įdėklų medž. Slydimo guolių funkciškumo kriterijai ir skaičiavimas: Velenus ir besisukančias ašis laiko atramos, atramos – tai guoliai. Juose velenas arba ašis laisvai sukasi apie savo geometrinį ašį ir laiko apkrovas. Guoliai, kuriuose veleno kakliukas arba ašies kulnas slysta atraminiu paviršiumi, vad. slydimo guoliai. Paprasčiausiai slydimo guolis yra centrinė įvorė įtvirtinta korpuse arba tiesiog korpuso dalys su cilindrine skyle. Slydimo guoliai pagal apkrovos kryptį skirstomi į radialinius, ašinius ir radialinius – ašinius. Radialiniai slydimo guoliai laiko radialines apkrovas. Ašiniai – laiko ašines apkrovas plokščiuose, žiediniuose ir keteruotose kulnuose. Juose sukasi turbogeneratorių, hidrogeneratorių velenai. Radialiniai – ašiniai laiko radialines ir ašines apkrovas. Paprastai šiai funkcijas atlieka ašiniai guoliai kartu su radialiniais. Tokiuose guoliuose sukasi precizinių staklių velenai. Konstrukcija: standartiniai išardomieji slydimo guoliai yra paprastos konstrukcijos, lengvai surenkami ir plačiai naudojami mašinų gamyboje. Tokį guolį sudaro korpusas, dangtelis, dviejų dalių įdėklas – išardomo guolio įvorė, tvirtinimo smeigės ir tepalinė. Įdėklų medžiagos: radialiniame guolyje įdėklas neturi darbo briaunelės. Neišardomąjį guolį sudaro korpusas ir įdėklas. Juose įpresuoti standartiniai įdėklai, pagaminti iš antifrikcinio ketaus AČS-1. Sausosios trinties guolio įdėklas yra cilindrinės įvorės formos ir gaminamas iš polimerinių ir metalopolimerinių kompozicinių medžiagų. Slydimo guolių įdėklams medžiaga parenkama priklausomai nuo apkrovos, kakliuko sukimosi greičio, tepimo medžiagos, darbo laiko ir kitų veiksnių. Esant mažoms apkrovoms ir dideliems slydimo greičiams, naudojami bimetaliniai įdėklai. Jų pagrindas pagaminamas iš 10; 20 markės plieno ir paviršius padengiamas metalinėmis antifrikcinėmis medžiagomis (babitai, švininės bronzos ir kt.). 30. Riedėjimo guoliai. Rūšys. Konstrukcijos. Riedėjimo guolių privalumai ir trūkumai. Guolių klasifikavimas. Žymėjimas. Guolių gedimas ir skaičiavimas. Riedėjimo guoliai laiko besisukančios mašinos, mechanizmo, prietaiso velenus ir ašis ir priima radialines bei ašines apkrovas. Tokį guolį sudaro: išorinis žiedas 1, vidinis žiedas 2, separatorius 3, riedėjimo elementas 4 (rutuliukas arba ritinėlis). Privalumai: mažesnis trinties jėgų momentas; mažai sunaudojama tepimo medžiagų; mažesni gabaritai ašine kryptimi; nebūtina naudoti spalvotą metalą; keliami mažesni reikalavimai gaminių medžiagai ir jų terminiam apdirbimui. Trūkumai: gana dideli radialiniai gabaritai; mažiau slopina virpesius. Rūšys: priklausomai nuo riedėjimo elemento formos riedėjimo guoliai skirstomi į rutulinius ir ritininius. Atsižvelgiant į apkrovos kryptį, rutuliniai ir ritininiai guoliai skirstomi į radialinius, radialinius ašinius ir ašinius, o priklausomai nuo riedėjimo elementų eilių skaičiaus – į vienaeilius, dvieilius ir daugiaeilius. Pagal radialinius matmenys: superlengvus; labai lengvus; lengvus; vidutinis; sunkus. Pagal plotį į: siaurus; normalius; plačius; labai plačius. Žymėjimas: riedėjimo guoliai žymimi skaitmenimis ir raidėmis, apibūdinančius jų požymius. Pirmieji 2 skaitmenys nuo dešinės pusės rodo guolio normalinį vidinį skersmenį d. 3-čias skaitmuo nuo dešinės pusės rodo guolio seriją: 1 – ypač lengvas; 2 – lengvas; 3 – vidutiniška; 4 – sunki; 5 – lengvai plati; 6 – vidutiniškai plati. 4-tasis skaitmuo reiškia guolio tipą. 5 ir 6-asis apibūdina riedėjimo guolio konstrukcinius ypatumus. 7 – guolio seriją pločio atžvilgiu. Guolių gedimai: riedėjimo guoliai sugenda tada, kai sulūžta arba sužalojama guolio elemento darbiniai paviršiai. Dažniausiai skyla ritininių guolių šonines briaunelės. Dažniausiai lūžta separatai. Svarbiausio guolio detalės paviršiaus sužalojimo rūšys yra: 1) abrazyvinis išdilimas, kai blogai uždengtas guolis dirba užterštoje abrazyvinėmis dulkėmis aplinkoje. 2) susidarantys dėl guolio elementų plastinė deformacija. Skaičiavimas: Fe – ekvivalentinė dinaminė apkrova; C – dinaminė keliamoji apkrova; nustatom priklausomybę tap L, Fe ir C: L=(C/Fe)m; L – guolio amžius, m – laipsnio rodiklis. Apsk. Dinaminę keliamąją apkrovą: C=Fe m√L; guolių amžius valandomis: Lh=106L/ (60n)=[106/ (60n) × (C/Fe)m; guolio amžius turi būti lygus pavaros skaičiuojamajam amžiui. Nustatom ekvivalentinę dinaminę apkrovą: Fe=(XVFr+YFa)KσKT; Ritiniams radialiniams guoliams: Fe=VFrKσKT; Rutuliniams ir ritininiams ašiniams guoliams: Fe=FaKσKT; Rutuliniams radialiniams ašiniams vienaeiliams guoliams: a=0,5[B+0,5(d+D)tgα]; Dvieiliams: a=0,5[1,5B+0,5(d+D)tgα]; Vienaeiliams kūginiams guoliams: a=0,5t+(d+D)e/6; Dvieiliams kūginiams: a=0,75T+(d+D)e/6; Esant pastoviam sukimosi dažniui: Fered=(Fmin+2Fmax)/3. Redukuota ekvivalentinė dinaminė guolio apkrova: Fered=3√(F13L1+F23L2+...+Fn3Ln)/L; Ekvivalentinė statinė apkrova: F0=X0Fr+Y0Fa ir F0=Fr; 31.Movos.Bendros sąvokos ir klasifikavimas.Movomis vadinami velenų vieno su kitu arba su ant jų esančiomis detalėmis sujungimo įtaisai, skirti sukimo momentui perduoti. Movos gali atlikti šias funkcijas: kompensuoti nedidelius ašinius, radialinius ir kampinius vieno veleno pasislinkimus kito atžvilgiu, apsaugoti mašinas, kad nesulūžtų, susidarius perkrovoms. Sumažinti smūgius ir vibracijas, mašiną paleidžiant ir jai veikiant :sujungti ir atjungti velenus tarpusavyje ir su ant jų esančiomis detalėmis, mašinai dirbant. Išskiriamos šios movų grupės: aklinosios – du velenus sujungia, taip kad gautasis sujungimas dirba kaip ištisas velenas, kompensuojančiosios – sujungia du velenus, kurie turi palyginti nedidelį palankumą vienas kito atžvilgiu, apsauginės – naudojamos perduoti momentui, ne didesniam už nustatytą, valdomosios arba sukabinamosios – velenus sujungia ir išskiria, mašinai dirbant, panaudojant valdymo mechanizmą. Perduodamas sukimo momentas nėra pastovus – jis priklauso nuo sujungiamų movomis mašinų darbo pobūdžio. Be to, movos darbui, jos detalių jėgoms ir įtempimams turi įtakos smūgiai ir virpesiai, kurie susidaro, veikiant varomai mašinai. 32.Aklinosios movos.Įvorinės movos. Šios movos plačiai naudojamos lengvose mašinose iki 100mmskersmens velenams sujungti: jos yra paprastos konstrukcijos ir mažų gabaritų. Gaminamos pagal mašinų gamybos normales, sudarytos keletui įvorinių movų rūšių: a) su kaiščiais, gaminamos tokių skersmenų d=4 – 100mm.b)su prizminiais pleištais velenams, kurių skersmuo d=20 – 100mm;c)su segmentiniais pleištais d=10 – 35mm;d) su tiesiašonėmis išdrožomis. Montuojant sujungimus, įvorinės movos užmaunamos ant velenų galų pereinamuoju suleidimu. Šių movų trūkumas yra tas, kad reikia: tiksliai sutapdinti velenų ašis, be to, sumontuojant ir išmontuojant sujungimą veleną arba kietą movą reikia nemažai pastumti ašine kryptimi. Įvorinės movos gaminamos iš plieno 45.Įšilgai suveržtos movos. Išilgai suveržtos movos gaminamos pagal mašinų gamybos normales. Movą sudaro dvi suveržiamos varžtais pusės(pusmovės).Tarp pusmovių skyrimosi plokštumoje yra tarpelis, dėl to įveržiant varžtus, galima sudaryti spaudimą tarp movos vidinio paviršiaus ir veleno. Tada atsiranda trinties jėgos, kurios taip pat perduoda sukimo momentą. Dažniausiai momentas perduodamas prizminiu pleištu. Išilgai suveržtas movas lengva surinkti ir išardyti, be to movą galima nuimti ir įtaisyti, velenų nepastūmus ašine kryptimi. Prie šių movų trūkumų priskiriama didesni reikalavimai movų skylių matmenų ir velenų galų tikslumo atžvilgiu, taip pat nelygumai movos išoriniame paviršiuje, dėl kurių movą reikia uždengti apsauginiu gaubtu. Išilgai suveržtomis movomis dažniausiai sujungiamos ilgų transmisijų velenų atskiros dalys. Flanšinės (skersai suveržtos)movos. Flanšinės movos, kaip ir aklinosios movos, naudojamos tiksliai bendraašiams velenams sujungti .Movą sudaro dvi pusmovės, turinčios flanšų formą. Pusmovės užmaunamos ant sujungiamų velenų galų su įvarža ir suveržiamos varžtais. Kad būtų patikimai perduodamas momentas, pusmovės sujungiamos su velenais prizminiais pleištais. Flanšinės movos patikimai sujungia velenus, yra paprastos konstrukcijos, pigios, jos plačiau naudojamos mašinų gamyboje. Prie jų trūkumų galima priskirti tai, kad pusmovių suduriami paviršiai turi būti statmeni velenų ašims ir tai, kad jos palyginti didelių gabaritų – didelio skersmens. Pusmovių medžiaga – ketus. 33. Kompensuojančiosios movos.Kompensuojančiosios movos, kompensuojančios nedidelius veleno ašinius, radialinius ir kampinius pasislinkimus kito veleno atžvilgiu, bet nesušvelninančios smūgių, priskiriamos standžių movų grupei. Kompensuojančiosios tampriosios movos sušvelnina smūgius, nes deformuojasi sukimo momentą perduodantys jų tamprieji elementai. Kumštinės išsiplėtimo movos. Jos kompensuoja tiktai velenų ašinį pasislinkimą, pvz: atsiranda dėl jų temperatūros išsiplėtimo. Pusmovių galiniuose paviršiuose yra trys iškyšos(jos vadinamosios kumštekiais)ir trys įdubos. Pusmovės užmaunamos ant veleno su įvarža, o kad sujungimas būtų patikimas, naudojami prizminiai pleištai. Pusmovių medžiaga – plieno liejiniai arba ketus. Kumštinės – diskinės movos. Kompensuoja radialinį pasislinkimą, taip pat nedidelius velenų ašinius ir kampinius pasislinkimus. Movą sudaro dvi pusmovės, turinčios radialine kryptimi išdėstytas išdrožas, ir tarpinis diskas su radialinėmis tarp savęs statmenomis iškyšomis gale. Krumplinės movos. Movos kompensuoja visus galimus velenų ašių pasislinkimus – ašinius, radialinius ir kampinius. Movą sudaro dvi velenų galuose įtvirtinamos įvorės su išoriniais evolventinio profilio krumpliais ir jas gaubianti apkaba su vidiniais krumpliais. Taigi sukimo momentas perduodamas krumplinėmis poromis (standžioji mova).Kad krumpliai mažiau diltų, į movą pro apkabos skylę įspaudžiam didelio klampumo tepalo. Esant tepalui sušvelninami smūgiai. Grandininės movos. Jų paskirtis tokia pat kaip ir krumplinių, bet jos naudojamos mažesniems sukimo momentams perduoti. Movą sudaro dvi vienodo krumplių skaičiaus žvaigždutės, užmautos ant veleno su įvarža, grandinė ir apsauginis gaubtas, pripildytas tepalo. Jų privalumai: paprasta konstrukcija, nedideli gabaritai, lengva sumontuoti ir išmontuoti. Šarnyrinės movos(Huko – Kardano šarnyrai).Standžios šarnyrinės movos naudojamos tada, kai sujungiamų velenų ašys susikerta kampu(iki 40 – 450).Sukimosi judesys, esant tokiam dideliam kampui, perduodamas todėl, kad movoje yra du šarnyrai su tarpusavy statmenomis ašimis. Sudvejinus movas, galima padidinti kampą tarp sujungiamų velenų geometrinių ašių. Esant pastoviam kampiniam varančiojo veleno greičiui, viena šarnyrinė mova netolygiai suka varomąjį veleną. Naudojant sudvejintą movą varomasis velenas sukamas tolygiai. Movos su gyvatuko formos spyruoklėmis. Movą sudaro dvi pusmovės, turinčios specialaus profilio krumplius, ir tarp jų įdėta gyvatukinė spyruoklė. Pusmovės spyruoklė yra apkaboje. Ji laiko spyruoklę darbinėje padėtyje, be to, kartu yra tiršto tepalo rezervuaras. Šios movos švelnina smūgius ir stuktelėjimus. Jos gali kompensuoti nuo 4 – 20mm ašinį velenų pasislinkimą. Šios movos plačiai naudojamos turbininiuose – krumpliaratiniuose agregatuose, montuojamuose laivuose. Mova su įvorinėmis spyruoklėmis. Movą sudaro dvi pusmovės, kurių išoriniuose paviršiuose išfrezuotos išėmos cilindrinių spyruoklių paketams. Kiekvieną paketą sudaro rinkinys susuktų vienodo ilgio įvorinių spyruoklių. Mova kompensuoja iki 0,15mm radialinį pasislinkimą ir iki 1o kampinį pasislinkimą. Šios movos labai plačiai naudojamos, ypač pavaroms, turinčioms elektros variklius. Pusmovės užmaunamos ant velenų galų su įvarža, naudojant prizminius pleištus, vienoje pusmovėje įtvirtinami kūginius galus turintys pirštai su ant jų užmautomis guminėmis įvorėmis. Mova su tampriuoju gaubtu. Jos tamprusis elementas yra guminis gaubtas, primenantis automobilio padangą. Guminis gaubtas yra labai tamprus, dėl to movos yra geros kompensuojančios savybės: ašinis pasislinkimas nuo 3 – 6mm,radialinis nuo 2 – 6mm,kampinis nuo2 – 6o,Be to viena pusmovė gali pasisukti kitos atžvilgiu iki 30okampu. 34.Apsauginės movos.Movos su nupjaunamu kaiščiu naudojamos apsaugai nuo mažai galimų atsitiktinių perkrovų. Pusmovės sujungtos plieniniu kaiščiu, kuris įstatytas į plienines grūdintas įvores. Momentas perduodamas nuo vienos pusmovės kitai tiktai kerpamu kaiščiu (vienu arba dviem) kaištis nukerpamas esant perkrovimui. Norint movą ir toliau naudoti, nukirptą kaištį reikia pakeisti nauju. Šios grupės movos apriboja perdavimo momentą ir pasaugo detales nuo sulaužymo kai apkrovimai didesni už apskaičiuotus. Apsauginės frikcinės movos. Šios movos naudojamos apsaugai, esant trumpalaikiams perkrovimams, neturi valdymo mechanizmo. Šių movų trinties paviršiai pastoviai suspausti spyruoklėmis. Praslystanti frikcinė mova perduoda sukimo momentą, bet jau daug mažesnį ,o tai yra dėl to, kad slydimo trinties koef, yra mažesnis už rimties būklės trinties koef. Išcentrinės movos. Jos automatiškai sujungia arba atjungia velenus, pasiekus tam tikrą sukimosi greitį. Jas naudojant variklis nesustoja, kai dėl perkrovimo sumažėja varomojo veleno greitis. Vienakryptės movos. Jos perduoda sukimosi momentą viena kryptimi ir leidžia velenui laisvai suktis į priešingą pusę. Daugiausia paplitusios frikcinės vienakryptės movos su ritinėliais. Movą sudaro apkaba, turinti lygų cilindrinį vidinį paviršių, ritinėliai ir žvaigždutė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!