Marko Aurelijaus „Sau pačiam” analizė

Paskutinis žymus stoicizmo filosofijos atstovas, šiandien virtęs gyva ir jaudinančia Europos legenda, yra Markas Aurelijus, Romos imperatorius, palikęs po mirties filosofinių užrašų rinkinį “Sau pačiam” – vienatvės ir didvyriškų pastangų vaisių.
Stoišku vadiname tvirtą, ištvermingą, varguose ir džiaugsmuose dvasinės pusiausvyros nepraradusį žmogų.
Markas Aurelijus gimė 121 m. balandžio mėn. 26 d. Romoje. Tėvas mirė anksti. Berniuką įsūnijo ir jo auklėjimu rūpinosi senelis Markas Anijus Veras, Romos miesto pretorijus, artimai bendravęs su imperatoriumi Publijum Elijum Adrianu (76-138). Tai buvo kultūringas žmogus, padaręs gilų įspūdį būsimam filosofui, kuris iki gyvenimo pabaigos minėjo jį, kaip ir motiną Domiciją Lucilą, su meile ir pagarba. Taurios vaiko savybės patraukė imperatoriaus Adriano dėmesį. Jo ir senelio globojamas, Markas Aurelijus (tuo metu jis dar tebesivadino Marku Anijumi Veru) gavo puikų išsilavinimą. Jis gerai susipažino su graikų ir lotynų gramatika, filosofija, teise, mokėsi piešimo. Didelį poveikį jam padarė žymus to meto retorius Markas Kornelijus Frontonas (Fronto), o vėliau, brandesniame amžiuje, filosofas Kvintas Junijus Rustikas. Pastarojo paskatintas, Markas Aurelijus su dideliu užsidegimu atsidėjo stoikų, visų pirma Epikteto (apie 50 - apie 130), filosofijos studijoms.
Savo įpėdiniu imperatorius Adrianas pasirinko Marko Aurelijaus dėdę Antoniną Pijų, pateikęs sąlygą, kad šis įsūnys ir padarys paveldėtojais Marką Aurelijų ir Lucijų Verą. Tokia perspektyva mažino Marko Aurelijaus galimybes studijuoti filosofiją, kreipė jį politinės veiklos linkme. 161 m., kai Antoninas Pijus mirė, Markas Aurelijus tapo imperatoriumi. Jis pasivadino Cezariu Marku Aurelijumi Antoninu Augustu. Vienas iš pirmųjų jo aktų – pirmas toks atvejis Romos istorijoje – buvo valdžios pasidalijimas su įbroliu Lucijumi Veru, kuris tapo antruoju imperatoriumi. Tai buvo teisinga, bet nedaug ką pakeitė: pagrindinę valstybės rūpesčių naštą teko nešti jam pačiam.
Po Marko Aurelijaus mirties buvo rasti jo užrašai graikų kalba “Sau pačiam”. Vienų tyrinėtojų nuomone, tai medžiaga stambesniam veikalui, kurio autorius nebespėjo parašyti. Kitų nuomone tai asmeniški monologai, užrašyti nemigo valandomis Dunojaus žygių metu ir skirti sau pačiam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!