Marijampolės kolegijos istorija ir dabartis

Pasirinkau rašyti šia tema, nes studijuodama šioje kolegijoje noriu labiau susipažinti su jos praeities istorija, ir dabartimi. Rašydama sužinojau ne tik Kvietiškio dvaro istoriją, bet ir jo svarbą Marijampolės miesto formavimuisi. Kadangi pati studijuoju Žemės ūkio technologijas norėjau plačiau susipažinti ne tik su kolegijos istorija, bet ir su žemės ūkio ir kitų veiklos sričių specialistų rengimų tvarka.
Kvietiškio dvaras ir Marijampolės miesto kūrimasis siejami su grafų Butlerių veikla. Jie apie 1717 metus įkūrė Kvietiškio dvaro sodybą su gyvenamuoju pastatu. Paminėsiu pagrindinius faktus, ryšį tarp Kvietiškio dvaro ir Marijampolės miesto.
Kvietiškio dvarą pastatė Morkus Antanas Butleris, kaip jau minėta, Prienų seniūnu paskirtas 1710 metais. „Jis, matyt, dėl moralinių motyvų nenorėdamas apsigyventi senelio statytoje ir švedų sugriautoje Prienų pilyje, nusikėlė į vakarinį seniūnijos pakraštį, kur prie Šešupės įkurdino Kvietiškio dvarą“. Manoma, kad dvaras buvo pradėtas statyti anksčiau, nes tikėtina, jog pirmiau buvo įsikurta dvare, o po to statyta koplyčia pamaldoms Pašešupio kaime 1717 metais. Autorių nuomone, koplyčia buvusi apytikriai toje vietoje, kur šiuo metu yra Marijampolės Kultūros centras. Autoriai mini grafų „moralinius motyvus“ kurtis toli nuo seniūnijos centro, tačiau tikėtina paskata – įsisavinti čia dar neužimtą gražų apie 1400 ha derlingos žemės plotą, apsuptą jau įsikūrusių ir besiplečiančių kaimų. Gal dėl šios priežasties ir koplyčia pastatyta ant aukštumėlės jau esančiame kaime, o ne ant kalvos greta Kvietiškio dvaro, kur buvo sūduvių senkapiai (dabar čia „Lukoil“ degalinė). Matyt, grafai turėjo patirties ir numatė, kad prie koplyčios kursis miestas, galėjęs užimti dvaro žemę.
Nuo 1733 metų prie koplyčios jau gyveno kunigas, o po poros metų metrikų knygoje paminėjęs ir Kvietiškį.
Istorikai vieningai teikia, kad „Kvietiškio dvaro savininkas, anų laikų papročiu, panoręs prie dvaro turėti miestą, ėmėsi pagal valakų sistemą pertvarkyti Pašešupio kaimą“. Matyt, jam nepatiko kaimo pavadinimas, todėl kuriamą miestelį pavadino Starapole, o buvusio Pašešupio kaimo pavadinimo dokumentuose neberandama nuo 1736 metų.
1744 metų vasarą mirus Prienų seniūnui Morkui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!