Alovės mokyklos istorija, praeitis ir dabartis

Paprastas, nedidelis miestelis, kuris turi mokyklą su išskirtine istorija. Laikui bėgant viskas keičiasi, tai pat ir mokyklos, ir jų mokiniai. Mokykla gyvuoja daugiau nei 150 metų, per tą laiką viskas pasikeitė 360 laipsnių kampu. Pasikeitė mokytojai ,mokiniai, mokymo būdai, ir pati mokykla.
Uždaviniai: Remiantis rašytiniais šaltiniais ir prieinama medžiaga internete, atskleisti Alovės mokyklos istoriją: praeitį, ir dabartį.
1865m. Alovėje buvo įsteigta liaudies mokykla. Joje mokėsi Alovės, Daugų, Nemunaičio valsčių vaikai. Mokyloje mokėsi 5-0-60 mokinių. Mokykla buvo medinė, vieno aukšto, turėjo tris klases ir butą mokytojui. Ši mokykla ir buvo Alovės vidurinės mokyklos pirminė. 1920m. mokykloje mokėsi 50-60 mokinių. 1932m. mokykla buvo perorganizuota- atsirado 6 skyriai. 1940m. mokykloje mokėsi 70-80 mokinių. Su kiekvienais metais mokinių skaičius augo. 1950m. mokykla išaugo į septynmetę. 1982m. buvo pastatyta nauja mokykla kurioje mokėsi 147 mokiniai, dirbo 20 mokytojų.
1955m. Alovės vidurinės mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Bronius Daraškevičius. Jauna vadovas ėmėsi energingai vadovauti mokyklai. Labai jau skurdi buvo mokyklos materialinė bazė, mokymo procesas vyko penkiuose mediniuose nameliuose. Tačiau mokinių buvo apie 300. Klasės buvo labai gausios- 30-45 mokiniai. Direktorius sėkmingai vadovavo mokytojų kolektyvui, palaikė labai gerus santykius su tėvais, kovojo dėl kiekvieno mokinio. Tai lėmė, kad 1960m. mokinių skaičius šoktelėjo per 400.
Mokymosi sąlygos buvo skurdžios, bet direktorius stengėsi, kad rugsėjis mokinius pasitiktų jaukiomis klasėmis. Kiekvieną vasarą buvo remontuojamas ir dažomas inventorius, grindys, lubos, langai, sienos, durys. Kiekvienais metais mokykla pasipildydavo keliomis kėdėmis (mokytojų kambaryje buvo suolai), viena kita spinta. Jeigu 1960m. vienoje klasėje tilpdavo visų dalykų vaizdinės priemonės, tai po kelerių metų atsirado fizikos, biologijos-chemijos kabinetai.
Nors ir materialinės sąlygos buvo prastos, direktorius sugebėdavo palaikyti mokytojų, ir mokinių gerą nuotaiką, darbingumą. Vyko daug renginių kurie patapo tradicijomis (šimtadienio, paskutinio skambučio šventės ir kt.) Kadangi mokykla neturėjo nei sporto salės, nei aikštyno, sportinis gyvenimas buvo labai aktyvus, direktorius domėjosi ir stebėdavo rungtynes, ir varžybas, kartais ir dalyvaudavo.
(Alovės pradinė mokykla su mokytojais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!