Vilniaus Universiteto istorija (nuo 1579 m. iki dabar)

Vilniaus universitetas - vienas seniausių ir žymiausių universitetų Vidurio ir Rytų Europoje. Ilgą laiko tarpą, būdamas vienintele aukštąja mokykla Lietuvoje, darė didelę įtaką Lietuvos ir kaimyninių šalių kultūriniam gyvenimui. Ši mokslo įstaiga išugdė ne vieną poetų, mokslininkų, kultūros veikėjų bei didelę žymių žmonių kartą. Maždaug per 400 metų Vilniaus universitetas patyrė viską: ir pakilimą, ir atgijimą, ir uždarymą. Vilniaus universiteto istorija labai turtinga, neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, atspindi visus jos dramatiškus tarpsnius.
Šio darbo tikslas: apžvelgti Vilniaus universiteto istoriją ir jo raidą.
VILNIAUS UNIVERSITETAS NUO 1569 M. IKI 1990 M.
Vilniaus universiteto kūrimas prasidėjo 1569 metais, kai į Vilnių atvyko pirmieji jėzuitai, pakviesti tuometinio Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kovoti Lietuvoje prieš reformaciją. 1570 m. liepos 15 d. jie įkūrė pirmąją kolegiją LDK ir biblioteką, kuri po to tapo Vilniaus universiteto biblioteka. Vilniaus universiteto įkūrimas patvirtintas dviem aktais: 1579-04-01 karaliaus Stepono Batoro išduotu Vilniaus akademijos atidarymo privileginiu raštu ir 1579-10-29 popiežiaus Grigaliaus XIII bule.
Mokslo lygiu universitetas prilygo daugeliui Europos universitetų. Jame buvo dėstoma lotynų kalba. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M. K. Sarbievijus, žymus oratorius, retorikos meistras Žygimantas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1586–1805 m. universitetas turėjo spaustuvę. 1753 m. universitete įsteigiama observatorija, kuriai vadovavo Tomas Žebrauskas. Tačiau XIV a. viduryje, nugalėjus kontrreformacijai, kraštą nusiaubus karams, mokslo lygis smarkiai krito.
1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetą perėmė Edukacinė komisija. Ji universitetą pervadino į LDK vyriausiąją mokyklą. 1795 m. Lietuvą prijungus prie Rusijos, LDK vyriausioji mokykla buvo pavadinta Vilniaus vyriausiaja mokykla, o 1803 m. – Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. Tuo metu universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.
XIX a. pradžioje universitete pradėjo reikštis masonų draugijos. 1823 m. ištremti studentai, kurie priklausė anticarinėms organizacijoms (filaretų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!