Vilniaus universitetas - jo istorija

XIX a. pradžioje caru tapo (1801 m.) Aleksandras I. Jis norėjo įvykdyti daug pakeitimų politiniame ir visuomeniniam šalies gyvenime.
1803 m. pradėjo švietimo reformą Rusijoje. Šios reformos tikslas: sukurti vieningą (centralizuotą) švietimo sistemą.
Rusijos imperija buvo suskirstyta į švietimo apygardas.
1803 m. Vilniaus universitetas tampa Vilniaus švietimo apygardos centru.
1803 m. Vilniaus universitetas perima edukacinės komisijos funkcijas – pradeda vadovauti visai švietimo sistemai.
1803 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintas imperatiškuoju.
Vilniaus universitetui buvo suteikta kultūrinė autonomija.
Adomas Jurgis Čiartoriskis – buvo paskirtas kuratoriumi Vilniaus universitete. Jis buvo Aleksandro I bendražygis. Jis siekė sustiprinti ATR kultūrinį bendrumą.
1. Aukštoji mokykla (universitetas) – universitetas buvo tik vienas.
2. Vidurinės mokyklos (gimnazijos)
3. Žemutinės mokyklos (barakinės)
XIX a. visi galvojo, kad bus atkurta ne kokia atskira Lietuvos valstybė, o ATR.
Vilniaus universitetas tęsia Lenkijos ir Lietuvos pilietiškumo puoselėjimą.
1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas.
Vilniaus universitete gimė lietuvių tautinio atgimimo užuomazgos.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas tiksliesiems ir gamtos mokslams, todėl buvo astronomijos observatorija, išplėstas botanikos sodas, kuriamos laboratorijos.
Dėstė labai daug žymių dėstytojų.
VU veikė 4 fakultetai:
1. Fizikos fakultetas
2. Moralinių ir politinių mokslų;
3. Medicinos;
4. Literatūros ir laisvųjų menų.
Universitetui vadovauja rektorius.
Mokslas buvo skirtas tik vaikinams. Mokėsi tik bajorai ir valstiečiai.
Universitetas priklausė carinei Rusijos imperijai.
Dėstomoji kalba nuo 1816 m. tapo lenkų kalba, iki tol dėstoma buvo lotynų kalba.
Panaikinus ATR universitetas tampa valstybės valstybingumo atkūrimo puoselėjimu.
Romantikai siekė (atsiranda tuo metu kai įsikuria VU):
1. Išaukštinti jausmus;
2. Iškeliamas religingumas;
3. Idealų ieškoma praeityje.
XIX a. pradžioje tautinė kalba suvokiama kaip lenkų kalba, nes išsilavinę žmonės bajorai lietuviškai nekalba.
Vilniaus universiteto auklėtiniai veikiami romantizmo idėjų, pradeda rinkti senienas, domėtis istorija, tautosaka. Rašė lenkų kalba. Savo kūriniuose skleidė meilę tėvynei, nors ir rašė lenkų kalba.
Adomas Mickevičius savo garsiosiose poemose „Ponas Tadas“, „Konradas Valenrodas“ skyrė daug dėmesio tautai, nors ir rašė lenkų kalba.
Įžymiausi XIX a. I pusės Lietuvos kultūros veikėjai:
Iš kur kilęs
Kuria kalba rašė
Kristijonas Donelaitis (1714-1780)
Mažoji Lietuva
lietuvių
Liudvikas Rėza (1776-1840)
Mažoji Lietuva
lietuvių
Adomas Mickevičius (1798-1855)
Buv. LDK (Baltarusija)
lenkų
Juzefas Ignacas Kraševskis (1812-1887)
Lenkija
lenkų
Julijus Slovackis (1809-1849)
Lenkija (Ukraina)
lenkų
Vladislovas Sirokomlė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!