Senoji Vilniaus Universiteto astronomijos observatorija

Senoji astronomijos observatorija – Vilniaus universiteto pasididžiavimas ir puošmena. XVIII a. antrojoje pusėje, kai steigėsi Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, Europoje sparčiai plėtojosi mokslas ir įvairios technologijos. Observatorijos įkūrimas Vilniaus universitete sutapo su galutiniu gamtos mokslų atsiskyrimu nuo filosofijos bei eksperimentinio gamtos tyrimo metodo diegimo pradžia. Mokslo pasaulyje galutinai įsitvirtino Izaoko Niutono gravitacijos teorija ir tuo metu itin svarbus vaidmuo šiose srityse teko astronomijos tyrinėjimams. Vilniaus universiteto astronomijos observatorija įkurta 1753 m. Tai viena seniausių observatorijų Europoje, kurią garsino žymūs mokslininkai, tokie kaip Martynas Počobutas. Taigi observatorijos istorija – įdomus Lietuvos astronomijos raidos laikotarpis, kurį aptarsiu savo darbe.
Astronomija Europoje XVI-XVIII a.
XV a. prasidėjusi sparti technikos ir pasaulinės prekybos raida, didieji geografiniai atradimai, kartografijos, laivų statybos, kelių ir kanalų tiesimo darbai buvo pagrindinė varomoji jėga, paskatinusi mokslo plėtrą Europoje XVI a. Įvairioms tolimoms kelionėms ir naujų žemių tyrinėjimui reikėjo tikslių ir paprastų geografinių koordinačių nustatymo būdų ir laiko skaičiavimo metodų bei įvairių naujų tam skirtų prietaisų. Šių praktinių poreikių jau nebetenkino XVI a. pradžioje Europoje vyravusi geocentrinė pasaulio samprata, kuri susiformavo dar antikinėje Graikijoje, kad pasaulio centras yra Žemė. Alternatyvus geocentriniam pasaulio modeliui buvo heliocentrinis modelis, teigiantis, kad viso ko centre yra Saulė. Šis modelis buvo pasiūlytas graikų matematiko ir astronomo Aristarcho Samiečio. Vėliau šį modelį išplatino ir išgarsino Mikalojus Kopernikas. Tai jis ir paskatino revoliucines permainas astronomijoje ir pradėjo šiuolaikinės astronomijos etapą. Heliocentrinis modelis buvo išdėstytas veikale „Dėl dangaus sferų sukimosi“, kuris buvo išleistas 1543 m. Jame ir buvo paaiškinta, jog pasaulio centras yra Saulė, aplink kurią skrieja planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas. Žemė taip pat yra viena iš tų planetų, ji sukasi aplink savo ašį ir skrieja apskritimu tarp Veneros ir Marso orbitų. Nors ši Koperniko heliocentrinė sistema griovė geocentrinį Aristotelio pasaulėvaizdį, bet iš pradžių veikalas nesusilaukė Romos Katalikų Bažnyčios pasipriešinimo. Tikriausiai dėl to, kad knyga buvo dedikuota popiežiui....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!