Makroekonomikos savarankiškas darbas - išspręstas

I. Įvadas į makroekonomika 1. Makroekonomika analizuoja visus šiuos klausimus, išskyrus: a. visišką užimtumą; b. įmonių akcijų verčių kitimą; c. kainų stabilumą; d. socialinį saugumą; e. ekonomikos augimą. 2. Makroekonomika, tai: a. mokslas, sprendžiantis problemas kylančias visuomenėje; b. mokslas, kuris ekonomiką nagrinėja kaip visumą; c. abu teisingi; d. nei vienas neteisingas. 3. Trumpuoju laikotarpiu makroekonomikoje: a. kainos yra lanksčios; b. pusiausvyra yra numanoma; c. ekonomikos augimas; d. visi teisingi. 4. Svarbiausios makroekonomikos problemos (pažymėkite neteisingą): a. ekonomikos augimas; b. nedarbas; c. eksportas; d. infliacija. 5. Kuris iš teiginių nėra makroekonomikos atsiradimo priežastis? a. 1-asis pasaulinis karas; b. 2-asis pasaulinis karas; c. verslo ciklas; d. visi neteisingi. II. Nacionalinis produktas ir pajamos 1. Bendrasis vidaus produktas, tai: a. pinigais išreikšta prekių ir paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį vertė; b. prekė ar paslauga, kuri pasiekia savo galutinį vartotoją; c. kiekybinis rodiklis, kuris rodo prekių srautą; d. visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per tam tikrą laikotarpį, kainų suma, apskaičiuota bazinių metų kainomis. 2. Kuris teiginys geriausiai apibūdina skirtumą tarp nominalaus ir realaus BVP? a. realusis BVP apskaičiuojamas naudojant einamųjų metų kainas, o nominalusis BVP naudojant bazinių metų kainas; b. realusis BVP apskaičiuojamas naudojant bazinių metų kainas, o nominalusis BVP naudojant einamųjų metų kainas; c. realusis ir nominalusis BVP apskaičiuojami naudojant bazinių metų kainas; d. visis neteisingi. 3. Jei produkcijos likučiai nekinta, o visos kainos padvigubėja, tai: a. realusis BVP padidėja, o nominalusis sumažėja; b. realusis ir nominalusis BVP nekinta; c. realusis BVP nekinta, o nominalusis BVP padvigubėja; d. realusis BVP padvigubėja, o nominalusis nekinta. 4. Gamybos veiksnių pajamos yra: a. nacionalinės pajamos; b. asmeninės pajamos; c. vartojimas; d. pridėtinė vertė. 5. BVP defliatorius rodo: a. šalies gamintojų kainų pokytį; b. kaip keičiasi visų prekių ir paslaugų kainų lygis šalyje; c. kaip keičiasi piniginės išlaidos fiksuotam prekių ir paslaugų kiekiui įsigyti; d. visi neteisingi. 6. Į BVP įeina: a. tarpinės, bet ne galutinės prekės; b. ir tarpinės ir galutinės prekės; c. nei tarpinės, nei galutinės prekės; d. galutinės, bet ne tarpinės prekės. 7. Nacionalinių pajamų, netiesioginių mokesčių ir amortizacijos suma lygi: a. disponuojamoms pajamoms; b. asmeninėms pajamoms; c. bendrajam nacionaliniam produktui; d. grynajam nacionaliniam produktui. 1 užduotis Remdamiesi žemiau pateiktais šalies ekonomikos duomenimis, apskaičiuokite BVP, GNP, NP, AP, DP (skaičiai pateikti mlrd. Lt). Vartojimo išlaidos 245 Importas 8 Socialinio draudimo mokesčiai 20 Nepaskirstytasis akcinių bendrovių pelnas 21 Asmeninių pajamų mokesčiai 16 Eksportas 6 Amortizacija 25 Vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkti 72 Netiesioginiai mokesčiai 18 Bendrosios privačios vidaus investicijos 55 Akcinių bendrovių mokesčiai 20 Kompensaciniai mokėjimai 6 Sprendimas BVP=C+I+G+Xn BVP=245+55+72+(6-8)=370 mlrd. Lt GNP=BVP - amortizacija GNP=370-25=345 mlrd. Lt NP=GNP - netiesioginiai mokesčiai NP=345-18=327 mlrd. Lt AP=NP - socialinio draudimo mokesčiai – akcinių bendrovių mokesčiai – nepaskirstytinas akcinių bendrovių pelnas + kompensaciniai mokesčiai AP=327-20-20-21+6=269 mlrd. Lt DP=AP – asmeninių pajamų mokesčiai DP=269-16=253 mlrd. Lt 2 užduotis Jeigu realusis BVP nagrinėjamais metais buvo 80 mlrd. Lt, o nominalusis BVP – 400 mlrd. Lt, tai koks kainų indeksas tais metais buvo? Sprendimas KI = n BVP / r BVP * 100 % KI = 400 / 80 * 100 % = 500 3 užduotis Tarkime, kad nominalusis BVP 2002 m. buvo 200 mlrd. Lt, ir 2004 m. 480 mlrd. Lt. Bendrasis kainų indeksas 2002 m. buvo 200 ir 2004 m. – 320. Kiek, laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 m., BVP išaugo? Spendimas 200 = 200 / r BVP * 100 % 320 = 480 / r BVP * 100 % r BVP = 100 r BVP = 150 150 / 100 * 100 % = 150 % Padidėjo 50 % 4 užduotis Žinomi tokie šalies ekonomikos duomenys: Metai Nominalusis BVP, Lt Kainų indeksas Realusis BVP, Lt 1 120 132 90,91 2 64 92 69,57 3 88 98 89,80 a) apskaičiuokite realųjį BVP kiekvienais metais; b) infliaciją ar defliaciją ekonomika patyrė nuo 1 iki 2 metų; nuo 2 iki 3 metų? c) kaip pasikeitė kainų lygis nuo 1 iki 2 m.; nuo 2 iki 3 m.? Keliai procentais kainų lygis išaugo ar nukrito? Sprendimas a) r BVP = n BVP * 100 % / KI r BVP 1 = 120 * 100 / 132 = 90,91 Lt r BVP 2 = 64 * 100 / 92 = 69,57 Lt r BVP 3 = 88 * 100 / 98 = 89,80 Lt b) Nuo 1 iki 2 metų ekonomika patyrė defliaciją; nuo 2 iki 3 metų ekonomika patyrė infliaciją. c) Kainų lygis nuo 1 iki 2 metų mažėjo; nuo 2 iki 3 metų didėjo. Nuo 1 iki 2 metų kainų lygis nukrito 30,3 %; nuo 2 iki 3 metų kainų lygis išaugo 6,5 % 5 užduotis Duoti šie duomenys: Asmeninio vartojimo išlaidos (G) 45 mlrd. Lt Individualiosios vidaus investicijos (I) 250 mlrd. Lt Vyriausybės prekių ir paslaugų pirkimas (G) 320 mlrd. Lt Importas (I) 280 mlrd. Lt Eksportas (E) 258 mlrd. Lt Apskaičiuokite nacionalinį produktą. Sprendimas NP = 45 + 250 + 320 + (258 – 280) = 593 mlrd. Lt III. Įvadas į visuminę pasiūlą ir paklausą 1. Kaininiai veiksniai lemiantys AD kreivės formą: a. palūkanų normos veiksnys; b. darbo našumas; c. tarptautinis substitucijos veiksnys; d. gamybos veiksnių kainos. 2. Pasikeitimai investicijose. (Pažymėkite neteisingą) a. verslo mokesčiai; b. gamintojų lūkesčiai; c. pavedimai ir asmeniniai mokesčiai; d. laukiamas pelnas. 3. J. M. Keinso požiūris į visuminę pasiūlą: a. trumpuoju laikotarpiu kainos yra pastovios; b. trumpuoju laikotarpiu kainos keičiasi; c. ilguoju laikotarpiu kainos yra pastovios; d. visi teisingi. 4. Mažėjant nedarbo lygiui infliacijos tempas: a. nekinta; b. mažėja; c. didėja. 5. Recesinis tarpsnis atsiranda, kai: a. pusiausvyros BVP sutampa su potencialiu BVP; b. potencialus BVP didesnis už pusiausvyros BVP; c. sukuriamas produktas didesnis už potencialų BVP; d. visi neteisingi. 6. Visuminės paklausos padidėjimas tarpinėje visuminės pasiūlos kreivės atkarpoje padidins: a. užimtumą, bet kainų lygis liks nepakitęs; b. kainų lygį, bet užimtumas liks nepakitęs; c. ir užimtumą, ir kainų lygį; d. užimtumą, bet sumažins kainų lygį. IV. Vartojimas ir taupymas 1. Vidutinis polinkis taupyti, tai: a. santykis tarp vartojimui išleidžiamų pajamų ir disponuojamų pajamų; b. santykis tarp taupomų pajamų ir disponuojamų pajamų; c. taupymo prieaugis, tenkantis disponuojamų pajamų prieaugiui; d. vartojimo prieaugis, tenkantis disponuojamų pajamų prieaugiui. 2. Vartojimo lygį veikiantys veiksniai. (Pažymėkite neteisingą) a. turtas; b. lūkesčiai; c. vartotojų įsiskolinimas; d. užsienio šalių nacionalinės pajamos; e. mokesčiai. 3. Autonominis vartojimas visada: a. didesnis už 0; b. mažesnis už 0; c. lygus 0; d. didesnis už 1. 4. Vartojimas nepriklausantis nuo disponuojamų pajamų: a. ribinis polinkis vartoti; b. vidutinis polinkis vartoti; c. autonominis vartojimas. 5. Vartojimo kiekis kinta dėl: a. santaupų; b. disponuojamų pajamų; c. ribinio polinkio vartoti; d. ribinio polinkio taupyti. 1 užduotis Užpildykite lentelę Bendras vidaus produktas Vartojimo išlaidos Santaupos Ribinis polinkis vartoti Ribinis polinkis taupyti 100 200 -100 0,8 0,2 200 280 -80 0,8 0,2 300 360 -60 0,8 0,2 400 440 -40 0,8 0,2 500 520 -20 0,8 0,2 600 600 0 0,8 0,2 700 680 20 0,8 0,2 800 760 40 0,8 0,2 Raskite: a) užrašykite vartojimo ir taupymo tiesių lygtis; b) raskite pusiausvyros pajamas; c) grafiškai pavaizduokite vartojimą ir taupymą. Sprendimas a) C = C0 + MPC * y c) 200 = C0 + 0,8 * 100 C0 = 200 - 80 C0 = 120 C = 120 + 0,8 * y S = - C0 + MPS * y S = - 120 + 0,2 * y b) y = C y = 120 + 0,8 * y 0,2 y = 120 y = 600 2 užduotis Ribinis polinkis vartoti yra 0,8. Įmonė investicijas sumažino 5 mlrd . Lt. Apskaičiuoti, kiek padidės ar sumažės pusiausvyros BVP. Sprendimas M I = 1 / 1 – 0,8= 1 / 0,2 = 5 ∆y = - 5 mlrd. Lt My = -5 * 5 = - 25 mlrd. Lt 3 užduotis Duota C = 50 + 0,8 y a) užrašykite taupymo lygtį; b) raskite pusiausvyros BVP. c) Nubrėžkite vartojimo ir taupymo tieses. Sprendimas a) S = -50 + 0,2 y b) C = y 50 + 0,8 y = y 0,2 y = 50 y = 250 c) 4 užduotis Užpildykite lentelę Metai Realios vartojimo išlaidos (mln. Lt) Realios disponuojamos pajamos (mln. Lt) Realios santaupos (mln. Lt) Taupymo norma ( proc.) Vartojimo norma ( proc.) 1 12042 14212 2170 15,27 84,73 2 12232 14500 2268 15,64 84,36 3 12450 14862 2412 16,23 83,77 4 13110 14952 1842 12,32 87,68 5 12985 14232 1247 8,76 91,24 6 13420 14566 1146 7,87 92,13 7 13520 15200 1680 11,05 88,95 8 13830 15324 1494 9,75 90,25 5 užduotis Duota: C0 = 70; MPS = 0,2 Raskite: a) vartojimą ir taupymą, kai disponuojamos pajamos yra 1000 ir 1500; b) pusiausvyros disponuojamas pajamas; c) nubrėžkite vartojimo ir taupymo tieses. Sprendimas MPC = 1 – 0,2 MPC = 0,8 C = 70 + 0,8 y S = - 70 + 0,2 y a) C = 70 + 0,8 * 1000 = 870; C = 70 + 0,8 * 1500 = 1270; S = - 70 + 0,2 * 1000 = 130; S = - 70 + 0,2 * 1500 = 230. b) C = y 70 + 0,8 y = y c) 0,2 y = 70 y= 350 V. Investicijos 1. Atsargos pusiausvyros taške yra: a. mažiau už 0; b. lygios 0; c. daugiau už 0. 2. Tarkime įmonė sumažino investicijas 5 mlrd. Lt, o MRS=0,2. Pusiausvyros BVP sumažės: a. 50 mlrd. Lt; b. 25 mlrd. Lt; c. 5 mlrd. Lt; d. visi neteisingi. 3. Kuo didesnis MPC, tuo didesnė multiplikavimo reikšmė, nes: a. didesnė pajamų dalis bus skiriama vartojimui; b. didės visuminė paklausa; c. didės gamyba ir pajamos; d. visi teisingi. 4. Didesnis vartojimas iššaukia: a. didesnę gamybą; b. infliaciją; c. ekonomikos augimą; d. visi teisingi. 5. Investicijos į atsargas yra: a. žaliavos; b. pagaminta, bet neparduota produkcija; c. gyvenamųjų namų statyba; d. gamybos priemonės. 1 užduotis Pateikti duomenys (mln. Lt) apie uždaros ekonomikos, į kurią nesikiša vyriausybė, šalį. BVP Vartojimo išlaidos Santaupos Planuotos investicijos (I0) Visuminės išlaidos (AE) Nepageidaujami atsargų pokyčiai 0 20 -20 20 40 -40 100 100 0 20 120 -20 200 180 20 20 200 0 300 260 40 20 280 20 400 340 60 20 360 40 500 420 80 20 440 60 a) planinės investicijos yra pastovios ir lygios 20 mln. Lt. Baikite pildyti lentelę. b) užrašykite vartojimo ir taupymo tiesių lygtis; c) raskite pusiausvyros pajams; d) raskite pusiausvyros pajamas, kai yra dvi išlaidų rūšys – vartojimas ir investicijos. e) grafiškai pavaizduokite vartojimą ir taupymą. Sprendimas b) MPC = ∆C / ∆y MPC = 100 – 20 / 100 – 0 = 0,8 C = C0 + MPC y 100 = C0 + 0,8 * 100 C0 = 20 C = 20 + 0,8 y S = - 20 + 0,2 y c) Kai S = 0, tada yra pusiausvyra. e) C = y 20 + 0,8 y = y 0,2 y = 20 y = 100 mln. Lt d) 200, nes atsargos = 0 y = AE y = C + I0 y = 20 + 0,8 y +20 y = 40 + 0,8 y 0,2 y = 40 y = 200 mln. Lt 2 užduotis Šalyje, į kurios ekonomiką nesikiša vyriausybė, vartojimas nustatomas pagal lygtį C = 60 + 0,8 y. Planinės investicijos yra pastovios ir lygios 40 mln. Lt. Kokiam esant BVP šalies ekonomikoje bus pusiausvyra? Sprendimas y = AE y = C + I0 y = 60 + 0,8 y + 40 0,2 y = 100 y = 500 mln. Lt 3 užduotis Padidėjus planuotoms investicijoms nuo 50 iki 60, pusiausvyros pajamos išauga nuo 320 iki 365. Koks yra ribinis polinkis vartoti? Sprendimas ∆I0 = 10 ∆y = 45 45 = 10 / 1 – MPC 10 = 45 (1-MPC) 10 = 45 – 45 MPC 45 MPC = 35 MPC = 0,78 = 0,8 4 užduotis Duota: MPC = 0,9. Raskite investicijų multiplikatorių. Sprendimas MI = 1 / 1 – MPC = 1 / MPS MI = 1 / 1 – 0,9 = 1 / 0,1 = 10 VI. Valstybės sektorius 1. Ribojanti fiskalinė politika vykdoma (pažymėkite neteisingą): a. didinant mokesčius; b. mažinant bedarbio ir kitas pašalpas; c. didinamos vyriausybės išlaidos investicijoms didinti; d. visi teisingi. 2. Jei yra infliacinis tarpsnis, tai vyriausybė vykdo: a. ribojančią fiskalinę politiką; b. skatinamąją fiskalinę politiką; c. monetarinę politiką; d. visi neteisingi. 3. Automatiniai stabilizatoriai (pažymėkite neteisingą): a. tarnsferiniai mokėjimai; b. mokesčiai; c. investicijos; d. vyriausybės išlaidos. 4. Subalansuoto biudžeto multiplikatorius: a. yra lygus 1/1-MPC b. yra lygus 1/1-MPS c. yra lygus 1 d. visi neteisingi 5. Kuris iš šių mokesčių yra tiesioginis? a. pridėtinės vertės mokestis; b. žemės mokestis; c. akcizo mokestis; d. muito mokestis. 6. Ekonomikos augimą stabdo: a. mokesčių didinimas; b. mokesčių mažinimas; c. abu neteisingi. 1 užduotis Lentelėje pateikti duomenys (mln. Lt) apie uždaros mišrios ekonomikos šalį. Planinės investicijos ir vyriausybės pirkimai yra pastovūs ir atitinkamai lygūs 14 mln. BNP Vartojimo išlaidos Santaupos Planinės investicijos Faktinės investicijos Vyriausybės pirkimai Visuminės išlaidos Nepageidaujami atsargų pokyčiai 175 150 25 14 5 20 184 5 200 170 30 14 10 20 204 10 225 190 35 14 15 20 224 15 250 210 40 14 20 20 244 20 275 230 45 14 25 20 264 25 300 250 50 14 30 20 284 30 325 270 55 14 35 20 304 35 350 290 60 14 40 20 324 40 a) užpildykite lentelę; b) užrašykite vartojimo ir taupymo tiesines lygtis; c) grafiškai pavaizduokite vartojimą ir taupymą; d) užrašykite visuminių išlaidų tiesinę lygtį; e) tarkime, kad vyriausybės pirkimai padidėjo 5,4 mln. Lt. Raskite naująjį pusiausvyros BVP; grafiškai palyginkite pusiausvyros taškus. Sprendimas b) C = C0 + MPC *y c) MPC = 170 – 150 / 200 – 175 = 0,8 150 = C0 + 0,8 * 175 C0 = 10 C = 10 + 0,8 y S = - 10 + 0,2 y d) C + I0 + G = AE 10 + 0,8 y + 14 +20 = AE AE = y y = 0,8 y + 44 0,2 y = 44 y = 220 e) 44 + 5,4 = 49,4 AE = 49,4 +0,8 y AE = y 0,2 y = 49,4 y = 247 2 užduotis Šalies ekonomiką galima aprašyti šiomis lygtimis: C = 500 + 0,8 y; G = 100; T = 200; I = 180. a) raskite pusiausvyros BVP; b) raskite vyriausybės multiplikatorių; c) raskite mokesčių multiplikatorių. Sprendimas a) y = AE, AE = C + I + G y = 500 + 0,8 (y - 200) + 180 + 100 0,2 y = 620 y = 3100 b) Mg = 1 / 1 – 0,8 = 1 / 0,2 = 5 c) MT = - MPC / MPS = - 0,8 / 0,2 = - 4 3 užduotis Tarkime, kad vartojimo išlaidas galima aprašyti šia lygtimi: C = 50 + 09 y. Planuotos investicijos I = 20. Potencialus galimas BVP = 400. Rasti pusiausvyros BVP ir pasiūlyti vyriausybei sprendimo būdus. Sprendimas y = AE AE = C + I y = 50 + 0,9 y + 20 y = 70 + 0,9 y 0,1 y = 70 y = 700 700 – 400 = 300 Šalis yra infliacijos tarpsnyje. Vyriausybė vykdys ribojančią fiskalinę politiką. 4 užduotis Vyriausybės tikslas subalansuotas biudžetas, todėl mokesčiai bus lygus vyriausybės išlaidoms. Duoti šie duomenys: C = 50 + 0,8 yd I = 30 y = 600 G = 70 T = 70 Rasti pusiausvyros BVP. Sprendimas yd = y – T y = AE AE = C + I + G y = 50 + 0,8 (y – 70) + 30 + 70 y = 50 + 0,8 y – 56 + 100 0,2 y = 94 Y = 470 470 – 600 = -130 šalis yra recesijos tarpsnyje VII. Biudžeto deficitas ir valstybės skola 1. Biudžeto deficito finansavimas (pažymėkite neteisingą): a. pinigų spausdinimas; b. išparduoti valstybės turtą; c. mokamos nedarbingumo pašalpos; d. vyriausybės vertybinių popierių pardavimas. 2. Biudžeto deficitas, kuris egzistuoja, kai ekonomika yra pasiekusi visišką užimtumą: a. ciklinis deficitas; b. natūralusis deficitas; c. struktūrinis deficitas; d. visi neteisingi. 3. Didžiausią Lietuvos nacionalinio biudžeto įplaukų dalį paprastai sudaro: a. gyventojų pajamų mokestis; b. pridėtinės vertės mokestis; c. akcizai; d. pelno mokestis. 4. Kai vyriausybės vertybinius popierius perka fiziniai asmenys (pažymėkite neteisingą teiginį): a. jų vartojimo išlaidos sumažėja; b. sumažėja santaupos ir produkcijos kiekis; c. atsiranda pinigų trūkumas; d. šalyje mažėja BVP. 5. Neigiamos pasekmės valstybės skolos (pažymėkite neteisingą): a. didėjantys mokesčiai; b. mažėjančios investicijos; c. fiskalinės politikos lankstumas; d. gyvenimo standartų mažėjimas. 1 užduotis Lentelėje pateikti duomenys (mln. Lt) apie realų nacionalinį produktą ir grynuosius mokesčius. Vyriausybės išlaidos prekėms ir paslaugoms yra lygios 180 mln. Lt. Baikite pildyti lentelę. Realus nacionalinis produktas Grynieji mokesčiai Vyriausybės išlaidos Biudžeto perteklius/deficitas 600 140 180 -40 650 150 180 -30 700 160 180 -20 750 170 180 -10 800 180 180 0 850 190 180 10 Biudžeto deficitas = grynieji mokesčiai – vyriausybės išlaidos VIII. Atvira ekonomika 1. Realus valiutos kursas aukštas, jei: a. užsienio prekės santykinai brangios, o vietinės prekės santykinai pigios; b. užsienio prekės santykinai pigios, o vietinės prekės santykinai brangios; c. užsienio ir vietinės prekės santykinai pigios; d. užsienio ir vietinės prekės santykinai brangios. 2. Ilgalaikį ekonomikos augimą sukelia: a. žemės bei gamtinių išteklių kiekis bei kokybė; b. darbo išteklių kiekis bei kokybė; c. pagrindinio kapitalo apimtis; d. visi teisingi. 3. Kuo atviros ekonomikos rodiklis didesnis, tuo: a. ekonomikos atvirumas mažesnis; b. ekonomikos atvirumas didesnis. 4. Subalansuotas mokėjimų balansas visada: a. = 0 b. 0 1 užduotis Šalies atvira ekonomika aprašoma šiais duomenimis: autonominis vartojimas yra 40, ribinis polinkis taupyti yra 0,8, planuotos investicijos yra 70, vyriausybės pirkimai yra 90, eksportas lygus 60, importas yra IM = 0,1Y . Nacionalinis produktas Vartojimo išlaidos Santaupos Planinės investicijos Vyriausybės pirkimai Eksportas Importas Visuminės išlaidos 1000 840 160 70 90 60 100 960 1100 920 180 70 90 60 110 1030 1200 1000 200 70 90 60 120 1100 1300 1080 220 70 90 60 130 1170 1400 1160 240 70 90 60 140 1240 1500 1240 260 70 90 60 150 1310 1600 1320 280 70 90 60 160 1380 a) baikite pildyti lentelę; b) raskite atviros mišrios ekonomikos pusiausvyros nacionalinį produktą; c) raskite vyriausybės išlaidų multiplikatorių. Sprendimas C = 40 + 0,8 y b) y = AE y = C + I + G + E – IM y = 40 + 0,8 y + 90 + 70 + 60 – 100 0,2 y = 160 y = 800 c) MG = 1 / 1 – MPC = 1 / 0,2 = 5 2 užduotis Tarkime C = 100 + 0,8 y, I0 = 90, G = 110, E = 52, Im = 68. Raskite mišrios ekonomikos pusiausvyros nacionalinį produktą ir pavaizduokite grafiškai. Sprendimas y = 100 + 0,8 y + 90 + 110 + 48 – 16 0,2 y = 332 y = 1660 IX. Pinigų politika 1. Pinigų vertė kinta: a. tiesiogiai kainų lygiui; b. tiesiogiai palūkanų normai; c. tiesiogiai užimtumo dydžiui; d. atvirkščiai kainų lygiui. 2. Pinigai yra: a. apskaitos priemonė; b. vertės kaupimo priemonė; c. mainų priemonė; d. visi teisingi. 3. Jeigu nominalus BVP sumažės, tai: a. padidės visuminė pinigų paklausa; b. sumažės visuminė pinigų paklausa; c. visuminė pinigų paklausa nepasikeis; d. visi teisingi. 4. Bendroji pinigų paklausos kreivė persikelia į dešinę dėl: a. palūkanų normos padidėjimo; b. palūkanų normos sumažėjimo; c. nominalaus BVP padidėjimo; d. nominalaus BVP sumažėjimo. 5. Sumažėjus palūkanų normai: a. pinigų paklausa padidės; b. pinigų paklausa sumažės; c. kainų lygis išaugs; d. visi neteisingi. 1 užduotis Nominali palūkanų norma yra 8 % ir kainos per metus kyla 5% . Kokia bus reali palūkanų norma? Sprendimas Reali palūkanų norma = nominali palūkanų norma – infliacija r palūkanų norma = 8 – 5 = 3 % 2 užduotis Lentelėje pateikta komercinio banko balansinė ataskaita. Privalomųjų atsargų norma 7,3 procento. Komercinio banko balansinė ataskaita (mln. Lt) Aktyvas Pasyvas Atsargos 500 Indėliai iki pareikalavimo 1600 Suteiktos paskolos 900 Nuosavas kapitalas 4500 Turimi vertybiniai popieriai 1300 Nuosavybė 4200 a) apskaičiuokite komercinio banko perteklines atsargas; b) už kokią sumą pinigų komercinis bankas gali suteikti naujų paskolų; c) kiek gali padidėti pinigų pasiūla, jei komercinis bankas paskolins savo perteklines atsargas? Sprendimas a) Privalomosios atsargos = 1600 * 0,073 = 116,8 mln. Lt Atsargos = privalomosios + perteklinės Atsargos = 116,8 + 500 = 616,8 mln. Lt b) už 616,8 mln. Lt c) M = 1 / 0,073 =13,7 Ms = 13,7 * 616,8 = 8450,16 3 užduotis Lito kursas euro atžvilgiu 3,4528, JAV dolerio kuras euro atžvilgiu 1,3833. Koks lito kuras JAV dolerio atžvilgiu? Sprendimas 3,4528 / 1,3833 = 2,4961 Lt X. Verslo ciklai 1. Kurios išvardintos sąvokos apibūdina ekonomikos raidos ciklą? a. pagyvėjimas; b. defliacija; c. infliacija; d. sąstingis; e. klestėjimas; f. nuosmukis. 2. Ekonominio ciklo sąstingio fazė, tai: a. visuminės paklausos ir pasiūlos pusiausvyros sutrikimai; b. bendrojo kainų lygio kilimas, kuris ima reikštis, kai gamintojai nespėja tenkinti augančių gyventojų ir verslo įmonių poreikių; c. ekonominio ciklo fazė, kuomet verslo sektoriuje kaupiasi piniginio, gamybinio ir prekinio kapitalo perteklius, lėtėja apyvartumas, mažėja įmonių gamybos ir pardavimų mastai. d. ekonominio ciklo fazė, kuomet ekonominis aktyvumas pasiekia žemiausią tašką, įmonės dirba nedideliu pajėgumu, nedarbo lygis yra aukštas; 3. Verslo ciklo bruožai: a. verslo ciklų negalime nagrinėti būsimuoju laiku; b. verslo ciklai turi pakilimų ir nuosmukių; c. verslo ciklai yra inertiški; d. visi verslo ciklai nėra reguliarūs; e. visi teisingi variantai. 4. Kokį verslo ciklo rūšį iššaukia mokslinė bei techninė pažanga? a. sezoninį; b. vidutinės trukmės; c. ilgajį. 5. Kurios iš priežasčių nėra ankstyvosios verslo ciklo pradžios? a. saulėtų dienų teorija; b. prisotinimo teorija; c. neatitikimas tarp vartojimo išlaidų ir investicijų; d. ankstyvoji pinigų teorija. 1 užduotis Tarkime, kad kiekvienam 1000 kompiuterių pagaminti reikia vieno įrenginio, o vienas įrenginys tarnauja 5 metus. Taip pat viena dešimtoji pradinio įrengimų skaičiaus yra numatyta nurašyti kasmet per 10 metų. Užpildykite lentelę. Metai Matinė kompiuterių pardavimo apimtis Reikalingas įrengimų kiekis (K) Grynosios investicijos (In) Bendrosios investicijos (Ig) 1 10000 10 - - 2 10000 10 0 1 3 11000 11 1 2,1 4 9000 9 -2 -1,1 5 8000 8 -1 -0,2 6 8000 8 0 0,8 7 9000 9 1 1,9 Reikalingas įrengimų skaičius = 10000 / 1000 = 10 Grynosios investicijos = K2 – K1 De = 10 * 0,1 = 1; De = 11 * 0,1 = 1,1 De = 9 * 0,1 =0,9 De = 8 * 0,1 = 0,8 Bendrosios investicijos = In + De XI. .Nedarbas 1. Didelis BVP atotrūkis leidžia suprasti, jog: a. sparčiai auga kainų lygis; b. importas viršija eksportą; c. žemas nedarbo lygis; d. aukštas nedarbo lygis. 2. Jei žmonių, randančių darbą, lygis kylą, tai natūralus nedarbo lygis: a. kils; b. mažės; c. nekis; d. visi neteisingi. 3. Cikliniam nedarbui būdingas bruožas: a. įprastinė darbo jėgos apyvarta, kai žmonės keičia darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių; b. darbo vietų paklausa yra mažesnė už pasiūlą; c. ekonomika patiria nuosmukį ir mažėja verslo įmonių aktyvumas. 4. Visiškas užimtumas būna tada, kai: a. nedarbo lygis žemas ir nesukelia infliacijos padidėjimo; b. nedarbo lygis žemas ir sukelia infliacijos padidėjimą; c. nedarbo lygis aukštas ir nesukelia infliacijos padidėjimo; d. nedarbo lygis aukštas ir sukelia infliacijos padidėjimą. 5. Nedarbo lygis, tai: a. dirbančių gyventojų ir darbingų gyventojų santykis; b. bedarbių ir darbo jėgos santykis; c. dirbančių gyventojų ir bedarbių santykis; d. darbingų gyventojų ir bedarbių santykis. 1 užduotis Metai Darbingi gyvent. (nuo 18 metų, tūkst. žm.) Dirbantys gyventojai (tūkst. žm.) Bedarbiai (tūkst. žm.) Darbo jėga (tūkst. žm.) Nedarbo lygis (%) Užimtumo lygis (%) 2000 2232 1920 14 1934 0,72 86,02 2001 2120 1912 36 1948 1,85 90,19 2002 2102 1894 86 1980 4,34 90,10 2003 1988 1798 100 1898 5,27 90,44 2004 1980 1746 112 1858 6,03 88,18 Darbo jėga = dirbantys gyventojai + bedarbiai Nedarbo lygis = bedarbiai / darbo jėga * 100 % Užimtumo lygis = dirbantys gyventojai / darbingų gyventojų * 100 % 2 užduotis Asmens pajamos sudaro 1500 Lt per mėnesį, gyventojų pajamų mokestis – 100 Lt per mėnesį, polinkis taupyti lygus 0,3. Apskaičiuokite: a) kiek pinigų asmuo skirs vartojimui; b) kiek pinigų asmuo galės skirti vartojimui, jei pajamų mokestis bus panaikintas, o polinkis taupyti pasidės iki 0,4? Sprendimas a) (1500 - 100) * 0,3 = 420 Lt b) 1500 * 0,4 = 600 Lt 3 užduotis Šalyje yra 1352,3 tūkst. užimtųjų gyventojų 98,6 tūkst. bedarbių. Apskaičiuokite nedarbo lygį. Kitais metais numatoma, kad gyventojų skaičius padidės 53 tūkst., o bedarbių skaičius sumažėjo 16 tūkst. Apskaičiuokite, koks bus užimtųjų gyventojų, bedarbių skaičius bei nedarbo lygį. Sprendimas L = E + U L = 1352,3 + 98,6 = 1450,9 tūkst. Ur = 98,6 / 1450,9 * 100 % = 6,8 % Kitais metais bus: užimtųjų skaičius (E): 1352,3 + 53 = 1405,3 tūkst. bedarbių skaičius (U): 98,6 – 16 = 82,6 tūkst. L = 1405,3 + 82,6 = 1487,9 tūkst. Ur = 82,6 / 1487,9 * 100 % = 5,6 % 4 užduotis Šalies galimas BNP yra 50 mlrd. Lt, dėl ekonomikos nuosmukio faktinis BNP yra 45 mlrd. Lt. Įvertinkite nedarbo lygį šalyje. Sprendimas Un = 6 % Ur = 6 – 0,4 ( 45 / 50 * 100 – 100) = 10 % Nedarbo lygis šalyje siekia 10 % XII..Infliacija 1. Kuo spartesni infliacijos tempai, tuo: a. mažesnis nedarbas; b. daugiau žmonių netenka darbo. 2. Nedarbas ilguoju laikotarpiu: a. nėra veikiamas infliacijos ir nepriklauso nuo padėties darbo rinkoje; b. nėra veikiamas infliacijos, o priklauso nuo padėties darbo rinkoje; c. yra veikiamas infliacijos ir priklauso nuo padėties darbo rinkoje; d. yra veikiamas infliacijos ir nepriklauso nuo padėties darbo rinkoje. 3. Dėl bendrojo kainų lygio kilimo: a. nuvertėja pinigai; b. mažėja pinigų perkamoji galia; c. smunka žmonių gerovės lygis; d. visi teisingi. 4. Visuminės paklausos pirkėjų sukelta infliacija ima reikštis tuomet, kai: a. gamybos kaštai didėja, augant darbo užmokesčiui; b. nepalankios gamtos sąlygos, kurios neigiamai veikia žemės ūkį; c. gamintojai nespėja patenkinti augančių gyventojų ir įmonių poreikių; d. gamintojai didina prekių ir paslaugų kainas, naudodamiesi savo monopoline padėtimi. 5. Hiperinfliacijai būdingas: a. kainų kilimas nėra didelis; b. staigus ir šiuolaikiškas kainų kilimas; c. itin dideli kainų kilimo tempai. 1 užduotis Vartojimo prekių kainų indeksas 1999 m. buvo 86,5 ir 2000 m. – 95,3 . Kokia buvo infliacija 2000 m.? Sprendimas  = KI2 – KI1 / KI1 * 100 %  = 95,3 – 86,5 / 86,5 * 100 % = 10,2 % 2 užduotis Lentelėje pateiktos X prekės kainos litais 6-erių metų laikotarpiu. 2002 metai laikomi baziniai metais. Užpildykite lentelę. Metai X prekės kaina Kainų indeksas (proc.) (KI) Infliacijos tempas (proc.) () 2000 30 71,4 - 2001 36 85,7 20 2002 42 100 16,7 2003 58 138,1 27,6 2004 76 180,9 31 2005 98 233,3 29 KI = n BVP / r BVP * 100 %  = KI2 – KI1 / KI1 XIII . Ekonomikos augimas 1. Ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimas suprantamas: a. ūkio plėtra; b. darbo jėgos trūkumas; c. gyventojų pajamų didėjimas; d. šalies ūkio potencialo stiprėjimas. 2. Pasiūlos veiksniams priskiriami: a. darbo ištekliai; b. visuminė paklausa; c. infliacijos valdymas; d. darbo produktyvumas. 3. Neoklasikinės teorijos atstovai siekia pagrįsti: a. veiksniais, kurie formuoja visuminę paklausą; b. rinkos, kaip tobulos savireguliacijos principu veikiančios sistemos, idėją; c. kad visuomenės vystimosi ir net tolesnio jos egzistavimo sąlyga yra ne nuolatinis ekonomikos augimas ir jo skatinimas, o kokybinis vystymasis. 4. Visuomenės techninė pažanga turi įtakos: a. visuminei paklausai; b. visuminei pasiūlai; c. tiek visuminei paklausai, tiek pasiūlai. 5. Kylant vidaus gamintojų prekių kainoms: a. augs importo srautas ir mažės eksporto apimtis; b. augs importo bei eksporto srautai; c. augs eksporto srautas ir mažės importo apimtis; d. aus importo srautas, o eksporto apimtis nekis. 1 užduotis Tarkime, šalies realus BNP yra 60 000 Lt pirmaisiais metais ir 62 800 Lt antraisiais metais. Koks šio BNP augimo tempas? Sprendimas (62800 – 60000 ) / 60000 * 100% = 5% 2 užduotis Tarkime, gyventojų skaičius buvo 300 pirmaisiais metais ir 305 antraisiais metais. Koks BNP augimo tempas 1 gyventojui? (naudotis 1 užduoties duomenimis) Sprendimas BNP augimo tempas vienam gyventojui pirmaisiais metais: 60000 / 300 = 200 Lt BNP augimo tempas vienam gyventojui antraisiais metais: 62800 / 305 = 206 Lt BNP augimo tempas vienam gyventojui: (206 – 200) / 200 * 100% = 3% 3 užduotis Tarkim, šalies BNP yra 3600 mlrd. Lt. Jei augimo tempas yra 6%, kiek per metus padidės BNP? 4 užduotis Jei šalies realusis BNP išaugo nuo 3600 mlrd. Lt iki 4000 mlrd. Lt per metus, koks yra realiojo BNP augimas? Sprendimas (4000 – 3600) / 3600 * 100% = 11 % Testų atsakymai I. Įvadas į makroekonomika 1.B; 2.C; 3.B; 4.C; 5.B. II.Nacionalinis produktas ir pajamos 1.C; 2.B; 3.C; 4.D; 5.B; 6.D; 7.C. III.Įvadas į visuminę pasiūlą ir paklausą 1.A,C; 2.C; 3.A; 4.C; 5.B; 6.D. IV.Vartojimas ir taupymas 1.B; 2.D; 3.A; 4.C; 5.B V.Investicijos 1.B; 2.B; 3.D; 4.A,C; 5.A,B. VI.Valstybės sektorius 1.C; 2.A; 3.C; 4.C; 5.B; 6.A. VII.Biudžeto deficitas ir valstybės skola 1.C; 2.C; 3.B; 4.D; 5.C. VIII.Atvira ekonomika 1.B;2.D; 3.B; 4.A. IX.Pinigų politika 1.D; 2.D; 3.B; 4.C; 5.A. X.Verslo ciklai 1.A,D,E,F; 2.C; 3.E; 4.C; 5.C. XI.Nedarbas 1.D; 2.B; 3.C; 4.A; 5.B. XII.Infliacija 1.A; 2.B; 3.D; 4.C; 5.C. XIII.Ekonomikos augimas 1.A,C; 2.A,D; 3.B; 4.C; 5.A.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!