Makiažo istorija

Pagal žmogiškąją prigimtį, tam tikros visuomenės narių išsilavinimą ir kultūrą, išvaizdai suteikiama didesnė ar mažesnė, vienokia ar kitokia reikšmė. Individui turi rūpėti jo išvaizda, vien todėl, kad rūpinimasis savo išvaizda patenkina psichinę būklę, o ir sulaukiamas kitų individų pripažinimas. Pripažinimas labai svarbus yra profesinėje darbo aplinkoje, taip pat ir tarpasmeniniuose santykiuose. Rūpinimasis savimi ne tik didina pripažinimą, bet ir gali būti reikšmingas laiko praleidimui ar malonumui. Be abejo išvaizdos kultūrai didelį vaidmenį atlieka makiažas. Šiais laikais būtų sudėtinga įsivaizduoti jeigu nebūtų jokių makiažo priemonių. Su makiažo priemonėmis įmanoma sukurti bet kokį įvaizdį, pradedant nuo paprasto dieninio makiažo įvaizdžio, skirto kiekvienai dienai, vakarinio – vakarėliams, pasimatymams, profesiniams vakarėliams iki festivalinių, karnavalinių makiažo įvaizdžių ar grimo: filmui, spektakliui, be ko kai kurie vaidmenys net negalėtų būti sukurti natūraliais būdais (grimu), o ne kompiuterinių technologijų pagalba. Vis gi būtų klaidinga manyti, kad makiažas populiarus tapo šiuo šimtmečiu – iki tol moterys taip pat rasdavo būdų sukurti sau kitokį įvaizdį.
Pirmasis archeologinis kosmetikos naudojimo įrodymas yra iš senovės Egipto ir datuojamas maždaug 4000 m. pr. m. e. Kosmetiką taip pat naudojo senovės graikai ir romėnai. Senasis testamentas aprašo kosmetikos naudojimą tarp žydų, tas laikotarpis apytiksliai datuojamas 840 m. pr. m. e. Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu vakarų Europoje kosmetikos vartojimas buvo ypač paplitęs, tačiau apsiribojo aukštesniosiomis klasėmis. Tam tikrais istorijos laikotarpiais į kosmetiką būdavo žiūrima neigiamai. Pavyzdžiui, XIX a. Anglijoje ją naudodavo daugiausiai tik prostitutės, o karalienė Viktorija viešai pasmerkė veido dažymą kaip netinkamą ir vulgarų paprotį, priimtiną tik aktoriams. Adolfas Hitleris taip pat manė, kad kosmetika tinkama tik klounams, o ne aukštesniosios rasės moterims. Ilgą laiką nesant jokio kosmetikos gamybos reguliavimo mechanizmo, dalis kosmetinių priemonių būdavo pavojingos ar ypač pavojingos sveikatai. Į egiptiečių ir romėnų kosmetikos sudėtį įėjo nuodingas elementas gyvsidabris, o dažnai ir švinas. Renesanso laikotarpiu tarp aukštesniosios klasės vyrų ir moterų buvo paplitusi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!