Maisto pramonė

Lietuvos ūkis per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį perėjo į rinkos ekonomiką ir, nepaisydamas nemažų sukrėtimų, padarė didžiulę pažangą. Tačiau visuomenė laukia dar didesnės pažangos, naujų darbo vietų, gamybos augimo, palankių verslui sąlygų ir ūkinės veiklos pagyvėjimo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vyriausybė pradėjo pertvarkyti ūkį, orientuodamasi į laisvos rinkos kūrimą. Nebuvo pamiršti ir tokie svarbūs ūkio plėtros klausimai kaip kokybė ,standartizacija, metrologija ir kokybė. Nors Lietuvos žemės ūkio ir maisto pamonės kokybės standartai atsilieka nuo Europos sąjungos šalių, tačiau mūsų žemės ūkis nėra kliūtis mūsų valstybės narystei ES, o mūsų ūkininkams vietoj pranašaujamo bankroto “gresia” gerokai didesnės ES žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, daug didesnė parama ir nepalyginti platasnė bei gerai nuo trečiųjų šalių gamintojų apsaugota rinka.
Šio darbo tikslas įvertinti Lietuvos žemės ūkio bei maisto pramonės šakos situaciją, nustatyti faktorius, trukdančius integracijai į ES, bei pabandyti rasti kryptis kuriais reikia žengti norint prisijungti prie vieningos rinkos. Taip pat aptarsime valstybės vykdomą kokybės politiką žemės ūkio ir maisto pramonės sistemoje integruojantis į Europos sąjungą.
Istorinė žemės ūkio ir maisto produktų gamybos patirtis suformavo dabartinį Lietuvos maisto pramonės konkurencingumo lygį. Jį taip pat sustiprino palankus žemės ūkio veiklai klimatas, nes maisto produktų gamintojai gali naudoti vietines žaliavas. Nebrangi darbo jėga šiame sektoriuje mažina gamybos kaštus. Transporto infrastruktūra ir palanki geografinė padėtis sudaro patogias tiekimo į vietos ir tarptautines rinkas galimybes. Be to, tarptautinės investicijos kai kuriuose maisto pramonės sektoriuose jau pagerino gamybos efektyvumą.
Tačiau maisto pramonėje yra ir nemažai neigiamų faktorių, kurie trukdo gerinti konkurencingumą. Gamybos technologijos ir įranga yra pasenę, lyginant su ES standartais ir reikalavimais. Vietos rinka yra per maža, kad suteiktų galimybes maisto produktų gamintojams pasiekti didesnį pajėgumą ir taip pagerinti gamybos efektyvumą. Be to, neturėdami ES kokybės sertifikatų, Lietuvos gamintojai negali rasti naujų rinkų Vakaruose, kurios pakeistų nestabilią Rytų rinką.
Šioje analizėje naudojamas M. Porterio modelis, kuris grupuoja ekonominę veiklą ne pagal griežtai apibrėžtas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!