Medžio apdirbimo pramonė

Šiuo metu miškai dengia 30% žemės paviršiaus, taigi vienam gyventojui vidutiniškai tenka po 0,62 ha miško. Tik trečdalis pasaulio miškų tarnauja medienos gavybai, o pusė visos juose iškertamos medienos sunaudojama kurui.
Lietuvos pramonė turi senas tradicijas medžio apdirbimo srityje, nuolat didina gamybą, aktyviai dalyvauja eksporte. Dauguma Lietuvos miškų jau sertifikuota, pjautinę medieną, plokštes, popieriaus produkciją, baldus gaminančios įmonės turi tarptautinius produkcijos kokybės, darbo saugumo bei aplinkosaugos atestatus, bendradarbiauja su Europos Sąjungos organizacijomis.
Didžioji dalis visų Lietuvos įmonių sunaudojamos apvaliosios padarinės medienos ir malkų išteklių yra vietiniai miškai. Lietuvos miškingumą per artimiausius 20 m. dar numatoma padidinti nemažiau kaip 3 %. Pateikiu Lietuvos statistinius duomenis apie Lietuvos miškus.
Rodikliai
Mato vnt.
2000 m.
2005 m.
Miškų plotas
tūkst. ha
1978
2099
Vienam gyventojui tenka miško
ha
0,53
0,61
Miškingumas
%
30,3
32,0
Bendras medienos tūris
mln. kub. m.
347,6
393,2
Vidutinis medienos tūris viename ha
kub. m.
184
198
Metinis medienos prieaugis
mln. kub. m.
11,6
12,8
Vienam gyventojui tenkantis medienos kiekis
kub. m.
93
115
Iš viso dabar sunaudojamo apvaliosios medienos kiekio pramonei tenka tik 66%. Likusi dalis
(34%) tenka kurui, energijos gamybai.
Medžio apdirbimo pramonės raida
Miško kirtimas- seniausias, išlikęs iki šių dienų lietuvių verslas. Medienos produktai ir perdirbta miško medžiaga iš Lietuvos pradėta eksportuoti jau XIII- XV a., o ypač XVI a. Vakarų Europoje didėjant ne tik pelenų ir dervos , bet ir pušinių rąstų paklausai. Pirmiausiai buvo kertami miškai, esantys prie plukdomų upių. Potašas, gaminamas iš medžio pelenų, naudotas stiklo, dažų, audinių, chemijos pramonei. Derva tepdavo prieplaukas, laivus, trobesius, o degutu- medines vežimo ašis, malūnų dantračius, gydydavo vaikus. Lietuvoje miškus sakinti pradėta tik 1915-1917 m. Sakai buvo naudojami avalynės tepalui, grindų vaškavimui ir kitiems gaminiams. Kiekviename kaime būdavo keletas nagingų statybos meistrų ar puikių amatininkų, tačiau beveik visų sodybų žmonės eidavo dirbti į mišką. Medžio meistrų dirbiniai buvo labai įvairūs- pradedant trobesiais, kryžiais ir baigiant įvairiais buitiniais reikmenimis. Medžius statybininkams iki Pirmojo pasaulinio karo tam tikrą laiką paruošdavo lentų pjovėjai (dročiai). Vėliau sienojus daugiausiai pjaudavo lentpjūvėse. Esant reikalui, meistrai dirbdavo ratus, vežimus, ūkio padargus, namų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!