Maironis „Kur bėga Šešupė“ analizė

• Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 metų lapkričio 2 dieną Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli nuo Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų „karališkųjų“, valstiečių šeimoje.
• Kas yra Maironis, žino kiekvienas save gerbiantis lietuvis. Tai poetas, kuriam brangiausia ir gražiausia buvo tėvynė Lietuva. Jis ryškiausiai iš visų išsakė lietuvių tautinio sąjūdžio idealus, entuziazmą, tikėjimą tautos galiomis.
• Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyčiais lietuvių literatūroje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai carinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje išpažįstama tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų.
• 1895 m. išleistą „Pavasario balsų" rinkinį poetas taisė, pildė, leido naujus leidimus, bet pavadinimo nekeitė. Maironio pavasaris tiesiogine prasme yra atbudusi gamta, o perkeltine - tautai dabar žiema (krūtinę apkala ledais). Tautos pabudimas – tai jos pavasaris, aktyvus siekimas laisvės. Balsai - darbai, atnešantys nepriklausomybę.
• 1904 m. naujas „Pavasario balsų" leidimas papildomas keletu eilėraščių, tarp kitų - ir „Tautiška daina" (vėliau pavadinta „Kur bėga Šešupė") bei „Vakaras" („Ant ežero Keturių Kantonų").
• Tačiau pirmą kartą eilėraštis publikuotas 1902 m. „Žinyčioje“.
Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva; Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias! Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias! Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja Ir mūsų sesučių dabina kasas, Kur sode raiboji gegutė kukuoja, Ten mūsų sodybas keleivis atras. Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė, Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė. Ar giedros išaušta pavasario dienos, Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, - Mums savo tėvynė graži visados. Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė, Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute! Ar šviečia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!