Maironis ir eilėraštis "Ant Drūkšės ežero"

Maironis – didysis lietuvių tautos poetas, palikęs neišsenkančius turtus – savo kūrybą. Tai žmogus, užkariavęs tautiečių širdis, sukėlęs jose meilę tėvynei, gamtai, artimam. Maironis savo metu buvo tik dar vienas poetas romantikas, tačiau jo poezija nebuvo eilinė: ji turėjo aiškų stilių, tikslą ir išskirtinį grožį.
Stebėdamas Lietuvos būklę XIXa.pab. - XXa.pr., patirdamas asmeninę išgyvenimų ir siedamas juos su savo dvasine būsena, poetas suteikė poezijai naują rūbą, kurį bandė nuvilkti daugelis Maironio pasekėjų, tačiau neįstengė. Ir tai nėra nuostabu – visa jo kūryba verta atminimo. Daugelis Maironio eilėraščių yra skirti tėvynei. Juose kalbama apie meilę Lietuva, apie jos istoriją, dabartį ir ateitį. Eilės, buvo skirtos visai tautai, todėl Maironio kūryboje liko maža vietos individualiems išgyvenimams.
Tarsi prieštara visai šitokio tipo kūrybai yra eilėraštis “Ant Drūkšių ežero”. Tai jau individualios lyrikos pavyzdys, kuriame atveriamos subjekto jausmų gelmės. Jos tampa pagrindine jėga vystant visą kūrinio vyksmą.
Lengva iš pirmų eilučių pastebėti, jog eilėraščio žmogus kalba savo vardu. Kalba apie išgyvenimus, ir skaitytojas tarsi patiki, jog subjektas kalba jam, jog jis dalinasi savo jausmais su pačiu skaitytoju. Tačiau vėliau jau antrojo posmelio pabaigoje subjektas sukonkretina asmenį: tai ne skaitytojas, o žmogus iš praeities, su kuriuo eilėraščio žmogus dabar ir kalbasi. Toks poeto pasirinkimas maskuoti klausytoją stebina skaitantįjį žmogų, neleidžia jam apsistoti ties viena išvada ir viduryje eilėraščio suteikia papildomą impulsą.
Subjektas išgyvena dviejų tarpsnių laiką: prisimena praeitį, ją iškelia aikštėn, ir darydamas išvadas, sieja su dabartimi. Dabartis subjektui ypač svarbi: ji lemia ateitį. Dabartis svarbi ir pačiam skaitytojui, kuriam susidaro įspūdis, jog veiksmas vyksta ne kažkur praeityje, bet būtent dabar, šiuo momentu, kai subjektas kalba, mezga kontaktą, naudodamasis praeities faktais. Laikas šiuo atveju yra visų kitimų priežastis : iš pradžių subjektas liūdi, vėliau patiria akimirkos malonumą, o galiausiai pasisemia šiek tiek optimizmo. Taip vidinės būsenos kaita tampa svarbiausiu eilėraščio aspektu.
Eilėraščio žmogui labai svarbu papasakoti apie savo jaunystės liūdesį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!