Maironio eilėraščio „Užmigo žemė“ interpretacija

Maironis – žymiausias XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironis kūrė spaudos draudimo, tautinio sąstingio metu, todėl pagrindinės poeto kūrybos temos – meilė tėvynei, tautinio atgimimo, išsivadavimo idėjos. Visos jos išreikštos daugybės lyrikos žanrų kūriniuose: eilėraščiuose, poemose, dainose, satyrose. O svarbiausia knyga lietuviu lyrikos istorijoje – eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“, pasirodęs 1895 m. Šiam rinkiniui priklauso ir eilėraštis „Užmigo žemė“.
Maironio kūrinys „Užmigo žemė“ yra romantinio pobūdžio eilėraštis. Jis, kaip ir daugelis Maironio eilėraščių, yra griežtos sandaros. Eilėraštį sudaro trys posmai, o posmą – keturios eilutės. Eilėraščiui būdingas kryžminis rimavimo būdas.
Pirmoji eilėraščio strofa prasideda trumpu griežtu sakiniu: „Užmigo žemė“. Šiuo pavadinimo pakartojimu poetas nusako, kad žemėje trumpam įsiviešpatavo ramybė ir tyla. Tačiau šioje ramybėje „tik dangaus negęsta akys sidabrinės“. Šiame inversiškai išreikštame sakinyje pavartota personifikacija: „dangaus akys sidabrinės“. Tarsi autorius norėtų pasakyti, kad danguje mirksinčios žvaigždės gyvos, jos stebi miegančią žemę. Tačiau čia poetas dar nepadėjo taško ir paaiškėja, kad nemiega ne tik dangus: „Ir sparnas miego malonaus nemigdo tik jaunos krūtinės.“ Inversiškai pasakytas epitetas „sparnas miego malonaus“ ,,iškelia‘‘ skaitytojui prieš akis paukštį, savo dideliais ir juodais, žvaigždėmis nusagstytais sparnais, uždengiantį ir migdantį visą pasaulį. „Nemigdo tik jaunos krūtinės“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!