M. Daukša "Postilė"

KULTŪRINIS IR LITERATŪRINIS KONTEKSTAS. M. Daukšos gyvenimo metais Lietuvos valstybė nebuvo rami. Amžiaus viduryje Lietuvos ir Lenkijos visuomenę didžiai suaudrino Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės ir vedybų istorija. XVI a. labai sustiprėjo Maskvos vadovaujama Rusų valstybės ekspansija į LDK rytines teritorijas, kur gyveno slavai stačiatikiai. Prasidėjo Livonijos karas. Rusija užsimojo užkariauti Livoniją (dabartinę Latviją ir Estiją). Karas truko nuo 1558 iki 1583 m. Rusų valstybė jį pralaimėjo, didžioji Livonijos dalis atiteko jungtinei Lietuvos ir Lenkijos Respublikai. Sunkus ir ilgas Livonijos karas buvo plačiai vaizduojamas ano meto lotyniškai ir lenkiškai Lietuvoje parašytuose kūriniuose: P. Gradausko lotyniškoje poemoje „Šviesiausiojo kunigaikščio ir pono Kristupo Radvilo [...] žygis prieš Maskvą”, lenkiškoje A. Rimšos poemoje „Dešimtmetis pasakojimas apie Kristupo Radvilo karo žygius nuo 1572 iki 1582 metų”, P. Oderborno lotyniškoje biografinėje apybraižoje „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas”, kurioje atskleidžiami ir smerkiami pirmojo Rusų valstybės caro (nuo 1547 m.) Ivano IV Rūsčiojo žiaurumai, pačioje žymiausioje tą karą vaizduojančioje poemoje J. Radvano „Radviliadoje”. 1569 m. įvyko po dramatiškų derybų Lietuvos ir Lenkijos unija Liublino mieste. Nors šių kūrinių autoriai buvo protestantai, bet jų keliamos problemos negalėjo būti nežinomos artimam Respublikos Senato nario Žemaičių vyskupo bendraminčiui M. Daukšai. Neįsivaizduojama, kad jis būtų neskaitęs savo kolegos Žemaičių kanauninko M. Strijkovskio „Kronikos”. Po Salaspilio mūšio, įvykusio Latvijoje 1605 m., kurį energingais manevrais laimėjo Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono, Žemaitijos seniūno Jono Karolio Katkevičiaus, švedas L. Bojeris, Vilniaus universiteto profesorius, jėzuitas, parašė lotynų kalba kitais metais Vilniuje išleistą batalinę poemą „Karolomachija” („Karolių mūšis”, Karolis Katkevičius prieš Švedijos karalių Karolį IX, kuris vadovavo švedų kariuomenei). Ši poema, savaime aišku, buvo žinoma M. Daukšai, nes joje rašoma ir apie vyskupo M. Giedraičio jauniausią brolį Martyną Marcelį Daumantą Giedraitį, vadovavusį šimtinei karių ir pasižymėjusį narsumu.
Kokios priežastys lėmė, kad galų gale katalikai pradėjo leisti lietuviškas knygas? Pirmiausia Kontrreformacijos pradėtas Tridento Susirinkimo reikalaujamas aktyvus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!