Lygybė įstatymui

VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETAS TEISĖS TEORIJOS IR ISTORIJOS KATEDRA Kursinis darbas LYGYBĖ ĮSTATYMUI Vilnius, 2006 TURINYS Įvadas 3 1. Asmenų lygybės principo samprata, principo ryšys su kitais konstituciniais principais 4 2. Lygybės įstatymui principo istorinė raida, šiuolaikinės principo sampratos susiformavimas 7 3. Lygiateisiškumą pažeidžianti veikla – diskriminacija. Diskriminacijos draudimas, jos rūšys 10 3.1. Diskriminacija dėl lyties 11 3.2. Diskriminacija dėl rasės 12 3.3. Diskriminacija dėl nacionalinės kilmės 13 3.4. Diskriminacija dėl kalbos 13 3.5. Diskriminacija dėl religijos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų 14 4. Žmogaus teisių diferenciacija (pozityvus diskriminavimas. 14 APIBENDRINIMAS 16 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 17 Įvadas Visuotinai pripažinta, kad visų asmenų lygybė - pamatinis šiuolaikinės demokratinės valstybės ir jos teisės principas. Šis principas tiesiogiai minimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ar kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.1 Lietuvoje bei visame pasaulyje lygiateisiškumo garantijos kito tobulinant institucinį žmogaus teisių apsaugos mechanizmą. Lygybės įstatymui principas tapęs Konstitucinio Teismo nevienkartinio tyrimo ir interpretavimo objektas. Dar 1996 m. sausio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visų asmenų lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus, juos taikant bei vykdant teisingumą. 2 Tačiau kartu nėra paneigiama galimybė tam tikroms asmenų grupėms nustatyti nevienodą teisinį reguliavimą. Taigi labai svarbu gerai suvokti visų asmenų lygybės principo turinį, kas leistų teisingai įvertinti ar piliečio teisės konkrečiu atveju yra pažeidžiamos ar ne. Lygiateisiškumo turinys kinta ir vystosi kartu atskleisdamas skirtingas šio principo pažeidimo – diskriminacijos rūšis. Taigi problemos aktualumas, jos svarba verčia analizuot ir diskutuot šio darbo tema. Visų asmenų lygybės principas – tai sudėtinis principas. Pirmiausia - tai asmens lygybę įstatymui, lygybę teismui, lygybę kitoms valstybės institucijoms. Pagrindinis šio darbo tikslas – atskleisti lygybės įstatymui principo turinį, principo pažeidimo formas. Darbo objektas – lygybės įstatymui sąvokos turinys. Siekiant šio tikslo iškelti uždaviniai: atskleisti asmenų lygybės principo sampratą, jo ryšį su kitais konstituciniais principais, susipažinti su Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teisės aktais, susijusiais su nagrinėjama tema, išnagrinėti kitus šaltinius bei literatūrą, apžvelgti lygybės įstatymui principo istorinė raidą, išsiaiškinti principo atsiradimo priežastis, dabartinės principo sampratos susiformavimą, išanalizuoti lygiateisiškumo pažeidžiančios veikos – diskriminacijos formas bei rūšis, išsiaiškinti lygybės įstatymui principo pažeidimo ribas – atskleisti žmogaus teisių diferenciacijos (pozityvaus diskriminavimo) sąvoką. Darbo struktūrą sudaro įvadas, 4 skyriai, darbo pabaigoje pateikti apibendrinimai, literatūra ir šaltiniai. Tyrimo metodais pasirinkti istorinis, filosofinio pažinimo, loginis, sisteminis metodai. Tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, Visuotinė žmogaus teisių ir laisvių deklaracija, mokslinė ir kita literatūra, elektroniniai šaltiniai. 1. Asmenų lygybės principo samprata, principo ryšys su kitais konstituciniais principais Lygybė – tai lygus asmenų traktavimas, kultūrų ir visuomenės lygybė, skirtingų religijų atstovų, rasės atstovų lygybė, vienodas užmokestis už vienodą darbą, lygios galimybės darbe, sutuoktinių lygybė, moterų ir vyrų lygybė, mokslo galimybių lygybė, lygybė pagal įstatymą ir kt. 3 Kaip žinome iš teisės teorijos, principai – tai pagrindinės vadovaujančios idėjos bei nuostatos. Teisės principas yra ne tik idėja, bet ir teisės norma bei teisiniai santykiai. Teisiniai principai išeina už teisės idėjos ribų ir įgyja norminį ir teisės taikymo turinį. Lygybės įstatymui principas – tai bendrasis (t.y. nukreipiantis, orientuojantis visą teisinę sistemą visas įvairioms šakoms priskiriamas normas) principas, kuris garantuoja teisę į įstatyminę apsaugą nepriklausomai nuo kaltės, religijos, rasės, lyties ir kt. Šis principas, kaip vienas pagrindinių žmogaus teisių principų, reglamentuojamas tarptautiniuose dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje “Žmogus ir valstybė” 29 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos minėtame straipsnyje suformuluotos teisės normos – principai išplaukia iš subjektinių teisių ir pareigų vienybės ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų. 4 Jos suponuoja prielaidą, jog žmogaus teisės yra prigimtinės, nes tik tuo pagrindu asmenys ir gali būti lygūs savo teisėmis vienas kito atžvilgiu: visiems asmenims taikomi tie patys įstatymų reikalavimai, o už tuos pačius teisės pažeidimus ar nuopelnus – tos pačios įstatymų nustatytos baudžiamosios ar skatinančios sankcijos. Tapačias garantijas užsieniečiams įtvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, kurio 3 straipsnyje yra sakoma, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų rasę, lytį, odos spalvą, kalbą, religiją, politinius ar kitokius įsitikinimus, nacionalinę ar socialinę kilmę, priklausymą tautinei mažumai, nuosavybę, gimimo vietą ar kokią nors kitokią padėtį.5 „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“, - teigiama Visuotinių žmogaus teisių deklaracijos 4 straipsnyje.6 Ką reiškia ši teisių lygybė? Lygybė gali reikšti „turimų materialiųjų gėrybių apimties lygybė arba vartojimo kokybės lygybė (ekonominė)“, taip pat gali būti suprantama kaip teisinė lygybė – lygybę įstatymams, t.y. visi vienodai traktuojami tų pačių įstatymų, visi turi tą pačią teisę kreiptis į tą patį nepriklausomą teismą ir kitas teises.7 Čia lygybė reiškia diskriminacijos nebuvimą. Ekonominė (arba kitaip vadinama materialinė) lygybė ir teisinė lygybė – skirtingi dalykai. „Formali teisinė piliečių lygybė įstatymui – tai visų piliečių veiklos starto ir procedūrų lygybė, taip pat ir teisė reikalauti, kad valstybė vienodo veiksmingumo priemonėmis gintų visus savo piliečius nuo kriminalinės agresijos.“8 Tuo tarpu ekonominė lygybė, pasak A. Vaišvilos – tai „finišo, arba veiklos rezultatų (vartojimo) lygybė“.9 Reiškia, jog lygiateisiškumas - tai teisių, laisvių ir pareigų lygybė, tačiau nei daugiau, nei mažiau. Orientuojantis į teisinę valstybę ir jos propaguojamas vertybes, pirmumą reikia teikti teisinei lygybei, skelbiančiai, jog žmonės teisių požiūriu lygūs yra tik startuodami. Tolesnė jų padėtis visuomenėje, jų pasiekimai priklauso nuo jų pačių gabumų, norų bei ekonominių galimybių, kurios taip pat laikomos paties asmens veiklumo reikalu. Visa tai skatina žmonių iniciatyvumą, veiklumą. Teisminė lygybė (lygybė įstatymui) kartu reiškia, kad asmenys negali būti diskriminuojami (apie diskriminavimą kalbėsime plačiau kitoje šio darbo dalyje). Įstatymai pripažįsta asmenų lygybę įvairias pagrindais. Tai visuotinė rinkimų teisė: rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Draudžiami bet kokie tiesioginiai ar netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Valstybės tarnybos įstatymas reguliuoja sąlygas dirbti valstybės tarnyboje. Pagal lygiateisiškumo principą kiekvienas Lietuvos pilietis turi vienodas teises stoti į valstybės tarnybą, o valstybės tarnautojo statusas negali būti ribojamas dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, politinių pažiūrų ar kitų subjektyvių aplinkybių. Taip pat numatytos socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės bei laisvės: Darbo įstatymų kodeksas įtvirtina darbo santykių teisinio reguliavimo principus, kurių vienas yra darbuotojų lygiateisiškumas. Visų asmenų lygybės principas Konstitucinio Teismo doktrinoje suprantamas dviem aspektais: 1) kaip bendrasis Konstitucijos principas ir 2) kaip prigimtinė teisė: konstitucinis visų asmenų lygybės principas aiškinamas kaip prigimtinė asmens teisė.10 Įgyvendinant teises ir laisves visados yra svarbus asmenų lygybės aspektas. Bet kurį įstatymą ar kitą teisės aktą galima įvertinti per asmenų lygybės principo prizmę, bet kuris teisinis tekstas gali būti perskaitytas šio aspektu. Asmenų lygybė kartu yra tiek prigimtinė teisė savaime, tiek ir kitų pagrindinių teisių įgyvendinimo esminė sąlyga. Todėl nagrinėjant klausimą dėl vienos ar kitos asmens konstitucinės teisės apsaugos iškyla lygiateisiškumo aspektas. Asmens teisės ir laisvės bei galimybės, kaip svarbiausi demokratijos elementai, tampa visuomeninio gyvenimo realija tik įgyvendinant teises, o tai reiškia ir teisėtumą. „Teisėtumo šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje idėjos pradai yra visų lygybė prieš įstatymus, privilegijų nebuvimas, įstatymų viršenybė, teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumas“.11 Visų visuomeninių santykių dalyviams keliami vienodi reikalavimai, privilegijų nebuvimas – tai vienas iš teisėtumo reikalavimų demokratinių politinių režimų sąlygomis.12 Asmenų lygybės principas apibūdinamas kaip „vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi su kitais principais ir nuostatomis“. 13 Konstitucijos nuostata „įstatymui visi lygūs“ reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių. Šioje nuostatoje skelbiama formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis Teismas 1996 vasario 28 d. nutarime konstatavo:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!