Magistro darbai
Prieglobsčio suteikimo harmonizavimas ES
Pastaruoju metu retai pasiseka apibūdinti pasaulio įvykius išvengus žodžio “globalizacija”. Šio proceso neišvengė ir prieglobsčio institutas, paprastai priskiriamas valstybių išimtinei vidaus kompetencijai. Prieglobsčio politikos bei teisės harmonizavimas Europoje yra vienas įdomiausių ir prieštaringiausių iš šiuo metu žinomų regioninių teis4s raidos tendencijų. Prieglobsčio teisės atsiradimą Lietuvoje ir kitose Centrinės Europos ir Baltijos (toliau – CEB) valstybėse didžiąja dalimi įtakojo būtent Europos Sąjungos (toliau ES) diktuojama regioninė prieglobsčio politika.
Devintasis dešimtmetis Europos prieglobsčio politikai ir teisei buvo pats reikšmingiausias nuo pat 1951m. pabėgėlių konvencijos priėmimo. Būtent tada Europos Bendrijų valstybės ėmė siekti įgyvendinti vieną iš novatoriškiausių projektų – laisvą asmenų judėjimą Europoje. Šis procesas sutapo su Rytuose įvykusiu politiniu atšilimu. Kadangi sėkmingas laisvo asmenų judėjimo pasiekimas priklauso ir nuo to, ar bus suvienodinti migracijos reikalavimai trečiųjų šalių piliečiams, Europos valstybės nusprendė vienodinti ir savo prieglobsčio politiką. Griežtąja prasme prieglobsčio teisės harmonizavimas prasidėjo tik įsigaliojus 1997m. sutarčiai dėl ES sutarties, EB steigimo sutarčių ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisų priėmimo (toliau: Amsterdamo sutarčiai), kai prieglobstis buvo perkeltas į pirmąjį iš trečiojo ramčio, kuriame pagal Mastrichto sutartį jis reglamentuotas kartu su kitais teisingumo ir vidaus reikalais.
Prieglobsčio teisės harmonizavimas ES yra ypatingai aktuali tema visoms ES valstybėms kandidatėms, kurios, siekdamos narystės ES, privalo suderinti savo prieglobsčio teisę su ES prieglobsčio teisynu. Tema dar aktualesnė dėl to, kad prieglobsčio acquis ypatingai greitai kinta, be to, kartu su sienų kontrole ir imigracija jis laikomas prioritetine sritimi valstybėms kandidatėms. Tema aktuali dar ir dėl to, kad netrukus trečiojo ramsčio prieglobsčio acquis pakeis nauji privalomi aktai, o ES valstybės kandidatės turi neatsilikti nuo vadinamojo “judančio taikinio” ir suderinti savo teisę su ES teisės pokyčiais.
Šiame magistro darbe vadovautasi Europos Sąjungos, ne Bendrijų teisės terminu, nes kalbama apie trijų ES ramsčių teisę ir valstybių narių bendradarbiavimo kontekste priimtas normas. Darbo turinys ribojamas laikotarpiu nuo 1985m., nes tik nuo tada galima...
Šį darbą sudaro 21369 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- Sutrumpinimai 3
- Įvadas 4
- I skyrius. Prieglobsčio teisės harmonizavimas ES: istoriniai aspektai 6
- 1. Sąvokos “prieglobsčio teisė” ir “prieglobsčio politika” 6
- 2. Prieglobsčio teisės harmonizavimo ES prielaidos 7
- 3. Prieglobsčio teisės harmonizavimo ES raida 10
- 3.1. Bandymai harmonizuoti prieglobsčio politiką iki Mastrichto sutarties 10
- 3.2. Trys požiūriai į harmonizavimą 11
- 3.3. Harmonizavimas bendradarbiaujant trečiojo ramsčio rėmuose 13
- 3.4. Amsterdamo sutartis ir pokyčiai prieglobsčio srityje 18
- II skyrius. Prieglobsčio Sąvokų harmonizavimas 23
- 1. Pabėgėlio sąvokos harmonizavimas 23
- 1. 1. Bendrosios pastabos dėl sąvokų harmonizavimo 23
- 1.2. 1996m. kovo 4d. Pozicijos materialinis turinys 25
- 1.3. Pabėgėlio sąvoka direktyvos projekte 28
- 2. Laikina apsauga ES 30
- 2.1. Laikinos apsaugos ištakos ir įsitvirtinimas ES valstybėse 30
- 2.2. Laikina apsauga, naštos pasidalijimas ir pastangos solidarizuotis 32
- III skyrius. Prieglobsčio procedūrų harmonizavimas 35
- 1.Prašymų priimtinumo procedūrų harmonizavimas 35
- 1.1. Dublino konvencija 35
- 1.1.1. Bendra Dublino konvencijos nuostatų analizė 35
- 1.1.2. Dublino Konvencijos taikymo problemos ir jos nuostatų atitikimas valstybių tarptautiniams įsipareigojimams 37
- 1.1.3. Reglamento Projekto dėl atsakomybės už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą nustatymo nuostatų analizė 40
- 1.2. Saugios trečiosios šalies nuostata 43
- 2. Prašymų nagrinėjimo procedūrų harmonizavimas 46
- 2.1. Skubi prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūra ir su ja susijusios ES teisės nuostatos 46
- 2.1.1. Skubiai prieglobsčio procedūrai būdingų nuostatų analizė 46
- 2.1.2. Saugi kilmės šalis 46
- 2.1.3. Ispanijos protokolas ir jo reikšmė 49
- 2.2. Prieglobsčio procedūrų harmonizavimo tendencijos 50
- IV skyrius. Prieglobsčio teisės harmonizavimo ES įtaka šalims kandidatėms 55
- Apibendrinimas ir išvados 59
- Santrauka anglų kalba (Summary) 61
- Literatūros sąrašas 62
- Priedai 71
- 1. ES valstybių praktikos palyginimas dėl persekiojimo subjektų 71
- 2. Valstybių narių, taikančių saugios trečiosios šalies nuostatą, praktikos apibendrinimas 72
- 3.Valstybių praktikos dėl apeliacijos sustabdomojo poveikio bendros procedūros metu apibendrinimas 73
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Teisės magistro darbas
- 72 psl., (21369 ž.)
- Word failas 524 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį magistro darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
