Esminiai teisės pagrindai

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ne vienas subjektas. Apie tai kalba Konstitucijos 68 straipsnis. Visų pirma, svarbiausias subjektas, turintis teisę leisti įstatymus yra – Lietuvos Respublikos Seimas. Kiekvienas LR Seimo narys atskirai turi šią teisę. LR Seimo narys šią teisę įgyvendinti gali pateikdamas įstatymo projektą. Tada LR Seime yra svarstomas šis projektas. Paskui vyksta balsavimas. Įstatymas laikomas priimtu, jei už jo priėmimą balsavo dauguma Seimo narių (pagal Konstitucijos 69 straipsnį).
Kitas subjektas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę – Lietuvos Respublikos Prezidentas. Ši teisė taip pat įtvirtinta Konstitucijos 68 straipsnyje. LR Prezidentas, įgyvendindamas šią teisę, paprastai irgi parengia įstatymo projektą. Tolesnis įstatymo nagrinėjimas vyksta kaip ir pirmuoju atveju.
Trečias subjektas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši teisė įtvirtinta Konstitucijos tiek 68, tiek 94 straipsniuose. LR Vyriausybė rengia ir teikia įstatymo projektus svarstyti Seimui. Šia teisė LR Vyriausybė gali pasinaudoti savo iniciatyva, arba LR Seimo pavesta. Toliaus vėl seka ta pati procedūra.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę taip pat turi Lietuvos Respublikos piliečiai. Tačiau, kiekvienas pilietis atskirai negali pasinaudoti šia teise. Turi būti suburta piliečių iniciatyvinė grupė: šiuo atveju susidedanti iš 50000 LR piliečių, turinčių rinkimų teisę. Ši grupė turi pateikti LR Seimui įstatymo projektą ir šis privalo jį svarstyti.
Tačiau visais atvejais, tai, kad LR Seimas svarsto įstatymo projektą, dar nereiškia, kad jis privalo jį priimti. Po to, kai Seime balsuojama už įstatymą, jį dar turi pasirašyti LR Prezidentas. Pastarasis gali argumentuotai grąžinti Seimui įstatymą pakartotinam svarstymui. Taigi, net ir Seimo teigiamas balsavimas dėl įstatymo projekto dar nereiškia, kad įstatymas jau yra priimtas.
2. Aprašykite mažiausiai tris civilinės teisės principus pateikdami jų sampratą, reikšmę ir praktinio naudojimo pavyzdį.
Civilinė teisė, kaip viena iš stambių teisės šakų, vadovaujasi tiek bendraisiais teisės principais, būdingais visoms teisės šakoms (pvz. teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir panašiai), tiek būtent civilinės teisės principais, būdingais tik šiai šakai.
Pirmasis civilinės teisės principas –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!