Valstybės pajamų teisinio reguliavimo mechanizmas

II KURSAS, TVbd3-03 gr.
VERTINIMAS: … … … … … …
Vilnius, 2006
1. VALSTYBĖS PAJAMŲ SAMPRATA, RŪŠYS
Valstybė kaip visuomenės organizacija, prisiima sau vykdyti tam tikras funkcijas kuriomis garantuojamas šalies politinis, socialinis ir ekonominis stabilumas, tačiau šių funkcijų realizavimas reikalauja piniginių išteklių, kurie būtini valstybinių funkcijų realizavimui. Šios lėšos pereina valstybei perskirstant dalį šalies nacionalinių pajamų, ir įgauna valstybės pajamų formą. Siekiant palengvinti disponavimą šiais piniginiais ištekliais jie kaupiami atitinkamai pagal finansuojamą sritį paskirstytuose fonduose, o bendroms reikmėms numatytos lėšos kaupiamos valstybės ir savivaldybių biudžetuose.
B. Sudavičius pateikia tokį valstybės pajamų apibrėžimą:
„Valstybės pajamos – piniginiai ištekliai, kurie skirstant visuomenines nacionalines pajamas pereina valstybės žinion ir kaupiami valstybės (savivaldybių) biudžete bei pinigų fonduose, taip pat piniginiai ištekliai, kuriuos valstybė yra pasiskolinusi ir kurie naudojami valstybės (savivaldybės) funkcijų atlikimui finansuoti.“1
Kaip matome iš apibrėžimo, pagal nuosavybės formą valstybės pajamos gali būti skirstomos į nuosavas ir laikinai skolintas2. Nuosavomis pajamomis pripažįstami tokie finansiniai ištekliai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka pereina valstybei valdyti ir taip tampa viešosios nuosavybės objektu. Prie tokių pajamų galime priskirti mokesčių rinkimą, rinkliavas, taip pat jos gaunamos ir kitų privalomų mokėjimų atveju (pvz., išieškant pinigus už valstybei padarytą žalą), taip pat naudojant ar realizuojant viešosios nuosavybės objektus (t.y. pajamos gaunamos valstybės ir savivaldybių įstaigoms užsiimant veikla, nuomojant ar parduodant viešosios nuosavybės objektus), išieškant įvairias baudas už įstatymų pažeidimus ir t.t. Laikinai skolintos pajamos skiriasi nuo nuosavų tuo, jog gaunamos tik valstybei skolinantis lėšas iš kreditorių, tai reiškia, jog pasibaigus nustatytam skolos terminui lėšos turi būti grąžinamos jų savininkui, be to, dar yra mokamos ir palūkanos.
Priklausomai nuo pajamų reikšmės valstybės piniginių fondų formavime, jas galima skirstyti privalomas ir papildomas. Privalomosios planuojamos pagal valstybės (savivaldybės) poreikius tuo metu būtinoms veiklos sritims finansuoti ir gaunamos per įvairius nustatytus privalomus mokėjimus į valstybės bei savivaldybių biudžetus bei piniginius fondus. Šios pajamos sudaro nacionalinio biudžeto bei atskirų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!