Lyginamoji Lietuvos ir Latvijos valstybių analizė

Pastaruoju metu politikos sferoje vis labiau tampa aktualesnės atskirų politinių darinių analizės, tyrimai, interpretavimai. Kuriamos teorijos ir hipotezės, nagrinėjant politinės raidos tendencijas. Pritaikant įvairius metodus, bandoma išsiaiškinti priežastinius faktorius, susiklosčiusiai politinei situacijai paaiškinti. Lyginamoji politika yra gana nauja politikos mokslų šaka, kuri turi sukaupusi nemažai šios srities specialistų, kurie jau sukaupę nemažą kiekį informacijos, padėjusios pagrindus šios politikos mokslų šakos plėtojimui. Sukurta nemažai metodų, padedančių analizuoti kiekvienos valstybės politinę sistemą ir lyginti jas tarpusavyje tarptautiniu lygmeniu. Šiame savo darbe pasirinkome gana panašias savo dydžiu, kilme, egzistencijos nepriklausomybėje trukme valstybes – Lietuvą ir Latviją ir bandysime, naudojant lyginamąjį metodą, palyginti ir išanalizuoti šių valstybių politinių sistemų veiksnius. Palyginsime ir išanalizuosime valstybių politinę kultūrą, partinę ir rinkiminę sistemą, ekonominius faktorius ir apibrėžti valstybių santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
VIDINIAI POLITINĖS SISTEMOS VEIKSNIAI
POLITINĖ KULTŪRA
Politinė kultūra yra sudedamoji politinės sistemos dalis, kuri padeda užtikrinti politinės sistemos stabilumą. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja atitinkamos normos, vertybės, nuostatos, įsitikinimai, kurie yra lemiantis, formuojantis visuomenės narių požiūris politinės sistemos, jos veikimo atžvilgiu. Tokios visuomenėje vyraujančios vertybės, normos, nuostatos, įsitikinimai sudaro vadinamąją politinę kultūrą.
Politinę kultūrą sudarantys įsitikinimai, vertybės ir nuostatos, yra istoriškai visuomenėje susiklostę. Šalies politinė kultūra yra sąlygojama įvairių veiksnių, pradedant istoriniu šalies paveldu ir baigiant šalies valdžios institucijų sąveikos forma. Be to, politinė kultūra, kaip nusistovėjusių požiūrių į politinę sistemą šablonai, sudaro individų, grupių politinių veiksmų prielaidas. Taigi politinė kultūra yra iš esmės psichologinė koncepcija, nes teikiamas dėmesys tokiems dalykams, kaip žmonių nuomonė, požiūris į politiką, emocijos, kurias sukelia su politika susiję dalykai.2
Pagrindus politinės kultūros empiriniams tyrimams suformavo amerikiečių sociologai G.Almond ir S.Verba savo studijoje "The Civic Culture", parašytoje 1963 m. Joje aprašyta penkių demokratinių visuomenių politinės kultūros empirinė studija, atlikta pagal vieną teorinį modelį ir tyrimo instrumentą. Studijos tikslas buvo susieti demokratijos lygį šiose šalyse su politinės kultūros tipu. Savo išvadose Almond ir Verba parodo, kad tarp šių dviejų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!