LR Konstitucijos forma ir struktūra
Sąvoka „konstitucijos forma“ vartojama norint atskleisti Konstitucijos normų įtvirtinimo būdą. Teisinėje literatūroje skiriamos dvi konstitucijos formos: rašytinė ir nerašytinė konstitucija.
Rašytinė konstitucija – vientisas aukščiausiosios galios teisinis aktas, priimtas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisinės padėties bei valstybės valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Tokios yra daugelio šalių konstitucijos.
Tais atvejais, kai šalies konstitucinė santvarka įtvirtinama teisės normų aktais, teismų precedentais, teisiniais papročiais (kaip yra Jungtinėje Karalystėje), kurių teisinė galia neviršija kitų tos pačios rūšies teisės šaltinių, tradiciškai vartojama nerašytinės konstitucijos sąvoka.
Rašytinės konstitucijos skirstomos į kodifikuotąsias, nekodifikuotąsias ir sudėtines kodifikuotąsias konstitucijas.
Kodifikuotąją rašytinę konstituciją sudaro vienas aukščiausiosios teisinės galios aktas, o nekodifikuotąją rašytinę konstituciją – keli atskiri konstitucinės galios aktai (antai šiuolaikinės Švedijos Konstituciją sudaro keturi tokie aktai: 1974 m. Aktas apie valdymo formą, 1810 m. Aktas apie sosto paveldėjimą, 1949 m. Aktas apie spaudos laisvę ir 1991 m. Išraiškos laisvės pagrindinis įstatymas). Sudėtinę kodifikuotąją rašytinę konstituciją sudaro pagrindinis aktas ir su juo tiesiogiai susiję aktai, kurie traktuojami kaip pagrindinio akto sudėtinės dalys. Tokia yra 1958 m. Prancūzijos Konstitucija, kurios sudėtinės dalys yra 1789 m. Žmogaus teisių ir piliečio teisių ir laisvių deklaracija, 1946 m. Prancūzijos Konstitucijos preambulė bei 2004 m. Aplinkos apsaugos chartija. Sudėtinė kodifikuotoji konstitucija skiriasi nuo rašytinės nekodifi kuotosios konstitucijos tuo, kad pirmojo tipo konstituciją sudarančios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios ir traktuojamos kaip bendras sudėtinis dokumentas, o ne kaip konstitucinės reikšmės aktų visuma.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagal formą priskirtina priesudėtinių kodifikuotųjų konstitucijų. Taigi šalies konstituciją sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (t. y. pagrindinis teisinis aktas) ir jos sudėtinės dalys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnyje nustatyta:
„Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamąja dalimi yra:
1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“;
1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;
Šį darbą sudaro 4781 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!