Logika ir argumentacija

Kasdien prisiklausome įvairiausių teiginių ir mums svarbu žinoti, kurie iš jų yra teisingi, nes pastebime, kad vieni teiginiai akivaizdžiai prieštarauja kitiems. Nelengva nuspręsti, kas teisinga ir kuo tikėti. Todėl dažnai žmonės galvoja, kad visai neįmanoma nustatyti, kuris teiginys yra tikrai teisingas, arba, kad šis uždavinys skirtas protingesniems už juos pačius.
Kartais, bet ne visada, tikrai neįmanoma nustatyti ar teiginys teisingas ar ne. Vis dėlto, kai kuriuos teiginius mes laikome labiau įtikinamais nei kitus. Kaip gi nuspręsti, ar priežastys teigti kažkokio teiginio teisingumą yra pakankamai rimtos? Yra metodų, kurie gali mums padėti šioje situacijoje, taigi juos ir aptarkime.
Teiginį pripažįstame teisingu tik tuomet, kai jis yra pakankamai pagrįstas.
Tik kai kurių teiginių teisingumą laikome savaime suprantamu dalyku (“dalis yra mažiau už visumą”) arba galime patikrinti empiriškai (stebėdamas aš matau, kad “pėstysis eina per gatvę”; jaučiu, kad “cukrus yra saldus”; girdžiu, kad “kažkur loja šuo”; o atliktas eksperimentas patvirtina, kad “įtariamasis negalėjo per 10 min. patekti iš taško A į tašką B”). Kitiems teiginiams taikoma jų teisingumo pagrindimo procedūra – argumentacija - kuri įtikina teiginio teisingumu, nors pačios tiesos vertės ji nesukuria.
Įtikinimo tikslas - pakeisti žmogaus požiūrį, nuomonę ar elgesį, nenaudojant jokios prievartos. Įtikinimas yra toks poveikis žmogui, kuris neapriboja jo laisvos valios, neatima galimybės elgtis savo nuožiūra ir vertinti siūlomus sprendimus, bei jų pagrindimą. Tačiau nereikėtų įtikinimą sieti vien tik su psichologiniais (oratoriniais, stilistiniais ir kt.) veiksniais, nes visuomet svarbiausias jo elementas yra racionalus–loginis poveikis žmogaus protui, o ne jausmams ir emocijoms.
Lietuvių kalboje žodis “argumentacija” reiškia - “argumentų pateikimas, įrodymas”, t.y. žodžiai “argumentacija” ir “įrodymas” aiškinami vienas kitu. Tačiau ne visi logikai tam pritaria: šiuolaikinės argumentacijos teorijos kūrėjai pabrėžia argumentacijos savitumą - ji nėra įrodymų teorija ar mokslo metodologija, bet veikla, vykstanti konkrečiame socialiniame kontekste, o jos tikslas ne tiek pačios žinios, kiek įtikinimas tam tikrų teiginių priimtinumu. Argumentacijos prigimtį ir metodus analizuoja Argumentacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!