Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo, administracines, todėl valstybei vykdančiai šias funkcijas yra būtini finansiniai ištekliai joms realizuoti.1 Taigi valstybės žinion ir nuosavybėn įstatymų nustatytais būdais bei tvarka pereina dalis krašto nacionalinių pajamų. Skirstant ir perskirstant nacionalines pajamas, dalis jų lieka gamintojams bei kitiems ūkio subjektams, o dalis atitenka valstybei, kuri taip pat perima dalį gyventojų asmeninių pajamų. Valstybės perimtos piniginės lėšos įgauna valstybės pajamų formą. Valstybės pajamos – tai finansiniai ištekliai, kurie paskirstant visuomenės nacionalines pajamas pereina valstybės žinion, yra kaupiami valstybės (savivaldybių) biudžete bei fonduose ir yra naudojami valstybės funkcijoms finansuoti.2 Valstybės pajamos pasižymi įvairiais jų gavimo būdais. Šiuo atžvilgiu jos skirstomos į mokestines ir nemokestines. Mūsų temai aktualiau yra apibrėžti, kad mokestinės pajamos gaunamos renkant mokesčius, kuriems būdingas visuotinis privalomumas ir individualus neatlygintinumas.3 Prievolė mokėti mokesčius daro esminį poveikį mokesčių mokėtojų turtiniams santykiams, riboja jų nuosavybės teisę ir t.t. Siekiant sukurti darnią, šiuolaikinę, socialinį teisingumą atitinkančią mokesčių sistemą ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą ir vienodą mokesčių įstatymų taikymą visiems mokesčių mokėtojams, jų teisių apsaugą, įgyvendinti teisingumą mokesčių srityje.
Plačiąja prasme mokesčių mokėtojų teisės yra ginamos naudojant įvairias valstybės nustatytas teisines, ekonomines, ideologines ir kitokias priemones. Siaurąja prasme mokesčių mokėtojų teisių apsauga užtikrinama nagrinėjant mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno.4 Mokestinių ginčų terminas Lietuvoje oficialiai pradėtas vartoti 1995 metais, kai buvo priimtas Mokesčių administravimo įstatymas, kurio X skyrius reglamentavo mokestinius ginčus ir bylinėjimosi tvarką. Bet šis skyrius buvo neišsamus, daug problemų, susijusių su mokestinių ginčų kilimu ir nagrinėjimu nebuvo išspręstos, todėl Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. birželio 26 d. priėmė Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, į kurį buvo įtraukta mokestinių ginčų, kaip teisinio reiškinio sąvoka.5 Mokesčių administravimo įstatymas taip apibrėžia mokestinių ginčų sąvoką: Mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių...
Šį darbą sudaro 7267 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!