Liudijimas ir liūdytojai

Įvadas Darbo aktualumas. Jeigu liudytojas yra įtariamojo ar kaltinamojo Šeimos narys arba artimas giminaitis, pareigūnas tokiam liudytojui privalo išaiškinti, kad jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Tokio liudytojo sutikimas duoti parodymus turi būti patvirtinamas jo parašu apklausos protokole (BPK82 str.). Kalbant apie gautos informacijos šaltinį, kaip antrąjį aspektą, dėl kurio asmens tapsmas faktiniu liudytoju yra reikšmingas baudžia­majam procesui, pažymėtina, kad pats įvykis, „paversdamas" jį ma­čiusius žmones jo liudytojais, sąlygoja ir žinių apie jį šaltinio susi­formavimą. Kitaip tariant, faktinio liudytojo būtis parodo, kas gali būti informacijos ar žinių apie įvykį šaltinis įrodinėjimo procese. Šio aspekto reikšmingumą baudžiamajam procesui nusako dar ir tai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų, prokuroro ar teismo turima informacija apie tai, jog konkretus asmuo gali turėti žinių apie nu­statytinas byloje aplinkybes, dar nereiškia, kad būtent tas asmuo ir yra žinių apie minėtas nustatytinas aplinkybes pirminis (tikrasis) šaltinis. BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima apklausos protokole ir patvirtinama liudytojo parašu. Išaiškinęs liudytojui jo pareigas, pareigūnas užrašo į apklausos protokolą jo anketinius duomenis ir nustato, kokie liudytojo santykiai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju. Darbo objektas – liudijimo imunitetai. Darbo tikslas – išanalizuoti liudijimo imunitetus baudžiamajame procese. Darbo uždaviniai: 1. pateikti liudijimo imunitetų teorinius aspektus; 2. nustatyti liudijimo imunitetų samprata; 3. išanalizuoti liudijimo imunitetus baudžiamajame procese 4. ištirti išanalizuoti liudijimo imunitetų probleminius aspektus baudžiamajame procese. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų ir teorinės literatūros analizė. 1.Liudytojų imunitetai baudžiamajame procese 1.1. Liudytojų sąvoka ir parodymai Liudytojo parodymai yra labiausiai paplitusi baudžiamosiose bylose įrodymų rūšis. Jų būna bet kokioje baudžiamojoje byloje, be jų neapsieina nei tardytojas, nei teismas. Liudytojų parodymai - tai duomenų apie baudžiamąją bylą liečiančias aplinkybes pranešimas įstatymo nustatyta tvarka teisėsaugos organui. Liudytojo parodymų sampratai yra būdingi šie bruožai. Pirma, parodymai yra žodinė informacija apie bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad asmens pateikti duomenys raštu nėr: laikomi parodymais. Šios nuostatos negriauna ir tam tikros liudytojo apklausos taisyklės.1 Antai BPK 1.80 str. numato, kad parengtinio tardymo metu apklausiant liudytoją, jeigu liudytojas prašo, jam suteikiama galimybė po apklausos pačiam surašyti parodymus. Šiuo atveju liudytojas pirmiausia yra apklausiamas, duoda parodymus žodžiu ir tik po to jam leidžiama duotus parodymus surašyti į protokolą. BPK 314 str. nurodo, kad liudytojas, duodamas parodymus teise, gali turėti su savimi užrašus tais atvejais, kai parodymai liečia skaitmeninius ir kitokius duomenis, kuriuos sunku atsiminti. Liudytojui leidžiama perskaityti savo turimus dokumentus, liečiančius parodymą. Tokie užrašai ar dokumentai neatstoja parodymų, o yra tik papildoma sąlyga žodinės informacijos tikslumui bei pilnumui užtikrinti. Antra, parodymai turi būti gaunami baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka per kvotą, parengtinį tardymą ir teisminį tardymą. BPK numatyta liudytojo apklausos bei jo parodymų fiksavimo tvarka nėra koks nors procedūrinis formalumas, o svarbi parodymu tikrumo bei tikslumo garantija. Trečia, liudytoją apklausti gali tik įstatymo įgalioti teisėsaugos pareigūnai, šie proceso subjektai turi teisę apklausti liudytojus ne tik dėl to, kad jie tam tikru baudžiamojo proceso etapu yra bylos "šeimininkai'', bet ir dėl to, kad liudytojo apklausa yra gana sudėtingas tardymo veiksmą? taktiniu bei psichologiniu požiūriu, todėl jį sėkmingai gali atlikti tik profesionalai. 1.2.Išvestiniai ir pirminiai liudytojų parodymai Liudytojų parodymai yra pagrįsti žmonių asmeniniu reiškinių, veiksmų, faktų, vienokių ar kitokių reikšmingų bylai aplinkybių suvokimu. Taigi, liudytojas teisėsaugos organui pasakoja apie tokius įvykius, kuriuos jis tiesiogiai matė, išdėsto tokias bylos aplinkybes, kurios jam yra žinomos. Kartu liudytojas gali suteikti žinių ir apie tokius faktus, kurių jis pats nematė, tačiau gali nurodyti pirminį informacijos šaltinį. BPK 77 str. nurodyta, kad, jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami. Negali būti įrodymas liudytojo parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas. Esant byloje išvestiniams ir pirminiams liudytojų parodymams, pirmenybė teikiama pirminiams parodymams. Tačiau visiškai ignoruoti išvestiniu parodymų nevertėtų. Reikalas tas, kad parodymai, duodami pagal kitų asmenų žodžius, gali būti teisingesni už pirmojo liudytojo pateikiamą informaciją, jeigu šis vėliau yra nusiteikęs nuslėpti tuos ar kitus faktus. Baudžiamojoje byloje įrodomąją verte turi tik liudytojo pateikiami faktai. Liudytojas turi pasakoti apie faktus ir tik apie faktus. Tačiau neretai liudytojai, be faktų, pateikia ir savo samprotavimų, išvadų, komentuoja įvykius. Tai yra natūralu, kadangi žmogus sąmonėje ne mechaniškai fiksuoja tuos ar kitus faktus, bet juos ir apmąsto, atitinkamai įvertina, daro išvadas. Žinoma, samprotavimai ar išvados įrodomosios reikšmės neturi (išvadas daro tardytojas ir teismas). Tačiau jeigu liudytojo samprotavimus ar išvadas sąlygojo realūs faktai, visuomet reikia juos "iššifruoti", t.y. nustatyti jų pagrindą. Jeigu liudytojas tvirtina, kad jo kaimynas kaltinamasis gyveno ne pagal lėšas (čia yra liudytojo išvada), būtina išsiaiškinti, kokiais faktais remdamasis liudytojas taip vertina savo kaimyno gyvenimą. Liudytojas gali pasakyti, kad šis asmuo gaudavo nedidelį oficialų atlyginimą., tačiau turėjo prabangiai įrengtą butą,, automobilį, ir pan. Liudytoją sukuria objektyvūs įvykiai, bylos aplinkybės. Liudytojo parodymai yra objektyvus bylos elementas. Šie parodymai - tai žmonių teikiama informacija it jos negalima sukurti jokiomis kitokiomis procesinėmis ar techninėmis priemonėmis, negalima pakeisti kitais įrodymais. Todėl liudytojas yra nepakeičiamas. Neatsitiktinai BPK 29 ir 79 str. numato, kad kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, gynėjas ar nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas negali byloje vykdyti savo funkcijų, jeigu jie dalyvavo joje kaip liudytojai. Jeigu tardytojas, prokuroras ir kiti išvardyti asmenys tiesiogiai suvokė nusikaltimo įvykį ar kitas bylą liečiančias aplinkybes, jie pirmiausia turi būti apklausiami kaip liudytojai ir negali dalyvauti baudžiamojoje byloje kitokiu procesiniu statusu.2 Tuo pabrėžiamas liudytojo primatas kitų proceso dalyvių atžvilgiu: tardytoją ir teisėją, galima pakeisti, liudytojo - ne. Liudytojų, parodymų reikšmė tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra didelė. Šie parodymai yra ne tik labai svarbūs, bet ir universaliausi įrodymai. Liudytojų parodymų įrodomąją, reikšmę galima apibūdinti šitaip. Pirma, remiantis liudytojų parodymais yra nustatomos pagrindinės įrodinėtinos baudžiamosios bylos aplinkybės (nusikaltimo įvykis, asmens kaltumas ir kt.); antra, Šie parodymai įgalina nustatyti ne tik naujus faktus, bet ir efektyviai patikrinti ir patikslinti aplinkybes, jau nustatytas kitais įrodymais, trečia, liudytojų parodymai padeda nustatyti naujus, įrodymus, skyrium imant, reikšmingus bylai daiktus bei dokumentus. Svarbiausia, kad liudytojų parodymai įgalina pasiekti įrodinėjimo proceso tikslą -nustatyti tiesą. Mūsų visuomenėje žmogus, tapęs nusikaltimo liudytoju, gana dažnai pasidaro aktyvus parengtinio tyrimo organų pagalbininkas, išaiškinant nusikaltimą. Liudytojų parodymų patikimumą patvirtino ilgametė tardymo ir teismo praktika. Baudžiamajame procese galioja liudytojo padorumo prezumpcija. Paprastai Žmonės savo valia ir geranoriškai atlieka pilietinę priedermę baudžiamosiose bylose. Suprantama, tai jokiu būdu nereiškia, kad visi liudytojai yra sąžiningi ir objektyvūs. Jie gali ir sąžiningai klysti, ir sąmoningai meluoti. Tai, žinoma, kliudo išaiškinti svarbias bylos aplinkybes bei nustatyti tiesą. Tačiau klystančių ar meluojančiu liudytojų yra mažuma. Antra vertus, parengtinio tyrimo organai ir teismas turi pakankamą arsenalą procesinių ir taktinių priemonių, kad galėtų efektyviai ir visapusiškai patikrinti ir įvertinti liudytojų parodymus, nustatyti, ar liudytojas sako tiesą, ar sąžiningai klysta, ar sąmoningai meluoja.3 2.Liudijimo imunitetai Liudijimo imunitetai - įstatymuose numatyti atvejai, kai tam tikri asmenys yra atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus baudžiamojo­je byloje. Liudijimo imunitetą pagrindžia: 1) tam tikri santykiai su įta­riamuoju (kaltinamuoju), 2) profesija ar procesinis statusas. Imunitetai dėl santykių su įtariamuoju (kaltinamuoju) Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tai reiškia, kad įtariamasis (kaltinamasis) negali būti apklausinėjamas liudytoju bau­džiamajame procese, pradėtame dėl jo galimai padarytos nusikalsta­mos veikos, taip pat ir tai, kad įtariamojo (kaltinamojo) šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę atsisakyti duoti parodymus, t.y. atsisa­kyti įgyti liudytojo statusą.4 BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje griežčiausia iš numatytų alternatyvių bausmių yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 235 straipsnio 2 dalies (Je'8u melagingi parodymai duodami kaltinant asmenį sunkaus ar labai sunkaus nusikal­timo padarymu) - laisvės atėmimas iki penkerių metų.5 Liudytojo asmeniui nekeliami tokie kaip šiame punkte nustatyti reikala­vimai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!