Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimai tarpukariu

Įvykdyta žemės reforma, suteikusi pragyvenimo šaltinį daugeliui buvusių bežemių, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos – pieno ūkis, bekoninių kiaulių, cukrinių runkelių auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, įkurta daug naujų modernią įrangą turinčių pieno perdirbimo įmonių. Pagal linų auginimą Lietuva užėmė antrą vietą Europoje po Lenkijos. Daugiausiai buvo eksportuojama sviesto ir bekonų. Nepriklausomybės metais, lyginant su prieškariu, pieno produkcija padidėjo 2,5 karto.
Per kelis nepriklausomybės dešimtmečius pramonė išaugo keturis kartus. Pagrindinė pramonės šaka buvo maisto pramonė stambiausios akcinės bendrovės ,,Pieno centras,, ir ,,Maistas,, Pramonė taip išaugo, kad sugebėjo aprūpinti visą kraštą be importinės produkcijos, importuojamos buvo retesnės\prestižiškesnės prekės.
Labai svarbus buvo vienintelis šalies uostas- Klaipėdos uostas per jį ėjo 80% šalies eksporto.
Nepriklausomybės metais sparčiai plėtojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geležinkelio linijų ilgis sudarė 1320 km. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija Kaunas-Palanga, ja skraidė du nauji dvimotoriai lėktuvai. Klaipėdos uostas buvo nuolat plečiamas ir gilinamas. Pastatytas modernus 8 metrų gylio žiemos uostas. Jis geležinkelio bėgiais sujungtas su naujais, erdviais sandėliais. Per Klaipėdos uostą ėjo apie 80 proc. Lietuvos eksporto ir importo.
Išplėtus mokyklų tinklą bei įvedus privalomą pradinį mokslą, beveik visai panaikinti neraštingumas. 1922m. Kaune įkurtame “Lietuvos universitete (dabar Vytauto Didžiojo)- mokslo ir kultūros židinyje- dirbo iškiliausi šalies mokslininkai :teisininkas Mykolas Riomeris, gamtininkas Tadas Ivanauskas, chemikas Vincas Čepinskis. Aukštasis mokslas buvo prieinamas ne tik turtingiesiems, gabiausi aukštųjų mokyklų studentai siųsti mokytis į garsiausius Vakarų Europos universitetus. Suklestėjo lietuvių kultūra, lietuvių kalba tapo valstybinė ir įsitvirtino mokslo, valdžios įstaigose, literatūroje, mene. Ėmė veikti teatrai, orkestrai, tautinė estrada, muziejai, padidėjo knygų bei periodikas leidyba. Lietuvos moklas ir menas lygiavosi su Vakarų Europos lygiu. Išpopuliarėjo lietuvos kultūros žmonės, pradėtos rengti dainų ir šokių šventės, istoriko Adolfo Šapokos “Lietuvos istorija: išleidimas 1936m.- tautiškumo šaltinis. Buvo didinamas žmonių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!