Lietuvos Taryba ir jos priimti aktai

Lietuvos Taryba – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija.
Projektinio darbo objektas – 1569m. Liublino unija: valstybės santvarka, institucijos, akto teisinės pasekmės.
3. Išnagrinėti Liublino unijos institucijas.
4. Išsiaiškinti Liublino unijos akto teisinės pasekmės.
Pirmojoje darbo dalyje išanalizuota Liublino unija. Antroje dalyje apibūdinta valstybės santvarka. Trečioje darbo dalyje išnagrinėtos institucijos. Ketvirtoje dalyja išaiškintos pasekmės.
1. Lietuvos Tarybos veikla
Lietuvos Taryba buvo išrinkta 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijoje. Vilniaus konferencija buvo pirmasis Lietuvos politinių jėgų bandymas Pirmojo pasaulinio karo sąmyšyje (vėl) pasiekti Lietuvos nepriklausomybę. Vokietijos okupacinė valdžia, kuri nuo 1915 m. pabaigos buvo okupavusi Lietuvą, leido sušaukti konferenciją, tačiau su sąlyga, kad atstovai nebus renkami tiesiogiai. Taip siekta užkirsti kelią valstybės sukūrimo pastangoms. Dėl to visi 264 Vilniaus konferencijos dalyviai buvo pakviesti organizacinio komiteto, kuris bandė atrinkti visas visuomenines ir politines sroves atstovaujančius asmenis. Geografiškai dalyviai buvo kviečiami iš trijų buvusių Rusijos imperijos gubernijų - Vilniaus, Kauno ir Suvalkų.
1917 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje į savaitės trukmės konferenciją susirinko 214 dalyvių. Jie nusprendė siekti Lietuvos nepriklausomybės etninėse lietuvių žemėse, užtikrinti visas mažumų teises šioje teritorijoje gyvenančioms mažumoms (lenkams, žydams, baltarusiams) ir sueiti su Vokietija į ypatingus (tiksliau neapibrėžtus) santykius, jei Vokietijos imperija pripažintų Lietuvą nepriklausoma valstybe. Konferencijos pabaigoje buvo išrinktas 20 asmenų vykdantysis komitetas, kuris turėjo valstybinės nepriklausomybės idėją paversti realybe. Taip susikūrė Lietuvos Taryba.
2. Pirmasis posėdis
Į pirmąjį posėdį 20 narių Lietuvos Taryba susirinko 1917 m. rugsėjo 24 d. Ją sudarė aštuoni teisininkai, keturi kunigai, trys agronomai, du bankininkai ir po vieną gydytoją, publicistą ir inžinierių. Tokios sudėties Taryba turėjo atspindėti plačius gyventojų sluoksnius ir skirtingas politines sroves. Socialdemokratams protestuojant, kad jie yra neatstovaujami, 1917 m. du nariai kunigai (Juozas Stankevičius iš Vilniaus ir Pranciškus Urbanavičius iš Telšių) buvo pakeisti dviem socialdemokratų atstovais (Stanislovu Narutavičiumi ir Jonu Vileišiu). Penkios vietos Lietuvos Taryboje buvo rezervuotos tautinių mažumų - žydų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!