Lietuvos socialinė raida

1. Ūkio būklė lietuviškuose carinės Rusijos gubernijuose XX a. Pradžioje: Lietuvos ekonomikoje vyko kapitalo ir gamybos koncentracija, kūrėsi monopolijos(pirmiausia atsirado maisto pramonėje); 1900-1903 Rusijos ekonominės krizės metu Lietuvos darbininkų padėtis pablogėjo; smuko darbo užmokestis; kilo maisto produktų kainos,gausėjo bedarbių.Valstiečių padėtis buvo dar blogesnė negu miesto darbininkų; gausėjo smulkių ir bežemių valstiečių; valstiečius slėgė dideli mokesčiai. Darbininkai savo nepasitenkinimą išreiškė streikais,kaime buvo platinami atsišaukimai,kūrėsi nelegalios organizacijos. Dauguma sreikų baigėsi pergalė: sutrumpinta darbo diena, pakeltas darbo užmokestis. Lietuvoje P. Stolypino reforma reiškėsi kaimų skirstymų į vienkiemius (1907-1914 m buvo išskirstyta 1743 Kauno ir 717 Vilniaus gub. Kaimų. Pagrindinė žemės ūkio produkciją sudarė grūdai mėsą, pienas, linai, paukščiai; Kapitalistinį ūkininkavimą skatino buržuazinė kooperacija( kūrėsi smulkaus kredito įstaigos, žemės ūkio draugijos, vartotojų kooperatyvai, kooperatinės pieninės).Didelis nedarbas ir valstiečių turtinė diferenciacija,skatino žmonės emigruoti.Vyrai turėjo mokeėti pagalvės, o valstiečiai – žėmes mokestį. Buvo renkami įvairus kiti mokesčiai (druskos, degalų, šunų ir kitų). Buvo įvesta kortelių sistema (trūko maisto produktų).
2. Lietuvos vystymosi sąlygos atkūrus nepriklausomybę 1918 m. 1918 m. atkūrus Lietuvos Respubliką, susidarė palankios sąlygos ūkiui vystyti. Tačiau kai Lietuva turėjo pradėti savo ekonominę politiką, tada dar nebuvo nei pažangių ekonominių mokslų, nei žmonių, kurie daugiau ar mažiau būtų sugebėję ta kryptimi galvoti ir veikti. Ilgainiui buvo suprasta, kad norint įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, būtina tvirtinti ekonomiką, kuri užtikrintų piliečiams visuotinę gerovę. Šį įsitikinimą sustiprino 1922 m. pradėta vykdyti žemės reforma. Atgavusi valstybingumą, Lietuva savitai formavo krašto ekonominę struktūrą. Daugiausia dėmesio valdantieji sluoksniai skyrė žemės ūkiui.Todėl pirmiausia ir aktyviausiai buvo organizuojami žemės ūkio kooperatyvai. Trukdė vystytis:žaliavos stygius,kapitalo stoka,didele infliacija, didelis importas.
3. Lietuvos pramonė 1918-1940 m. Atsiskyrus nuo Rusijos,Lietuvos Respublika neteko svarbiausių žaliavos šaltinių ir plačios,seniai susiformavusios ir beveik nekonkurencinės savo prekių realizavimo rinkos.Dėl šių priežasčių gerokai sumažėjo metalų apdirbimo ir odos pramonės šakų,kurios anksčiau buvo labiausiai išvystytos lietuviškose gubernijose,gamybos apimtis.Neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai taip pat turėjo Lenkijos įvykdytas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!