Lietuvos socialinė-ekonominė raida nuo 1918 iki 2005 metų

1.Ūkio būklė lietuviškose carinės Rusijos gubernijose 20a.pr.
• Labiausiai palietė sunkiąją pramonę.
• Padidėjo pramonės gaminių kainos (ypač pakilo maisto ir pramonės prekių kainos).
• Lietuvos ekonomikoje pirmieji krizės reiškiniai pasirodė kredito įstaigose (o po to ir pramonėje).
• Užsidarė daug pramonės įmonių (daugiausia smulkiųjų).
• Trečdaliu sumažėjo gamyba.
• Krizės metu smarkiai pablogėjo darbininkų padėtis.
• Pailginta darbo diena,o atliginimas toks pats.
Ši krizė – tai riba tarp laisvosios konkurencijos ir monopolinio kapitalo įsigalėjimo.
Pramonės vystymasis ir jos koncentravimas
• Pramonės vystymasis lietuviškose gubernijose buvo susijęs su gamybos mechanizavimu.
• Gamybos koncentracijos procesą labai paspartino 1900-1903 m. ekonominė krizė.
• Pramonės koncentracija sąlygojo ir užsienio kapitalas.
• Darbo našumo augimo lietuviškųjų gubernijų pramonėje sąlygojo
• Darbininkų išnaudojimo didinimas;
• Gamybos priemonių atnaujinimas;
• Gamybos procesų mechanizavinimo didinimas;
• Sparčiai darbo našumas augo
• Maisto pramonėje;
• Lengvojoje pramonėje;
• Menkai darbo našumas didėjo:
• Mašinų gamyboj;
• Metalo apdirbimo, miško, medžio ir popieriaus pramonėje.
Transportas
• Geležinkelių transportas
• Dirbo rentabiliai, duodavo pelno;
• Vieškelių ir kaimo kelių tinklas
• Sauskeliai tuo metu buvo prasti, nes reikėjo skirti daug lėšų jų remontui ir priežiūrai;
• Vandens keliai
• 1900-1918 m. karo krovinių pervežimas vandens keliais išaugo. Taip pat upėmis buvo gabenama įvairūs žemės ūkio produktai.
Žemės ūkis ir jo būklė
• Lietuvos žemės ūkyje vystėsi kapitalizmas;
• Techninė ir agrotechninė pažanga;
• Vyravo javų auginimas (1900-1903);
• Daugialaukės sėjomainos;
• Bendros žemės gamybinių jėgų lygis;
• 1890-1914 – sunaikinta apie 20 % Lietuvos miškų;
• Miesto gyventojai prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė apie 15 % visų gyventojų;
• Žemė buvo naudojama ekstensyviai (nenaudojama žemė sudarė per ¼ visos žemės;
• Pagrindinė ūkio kryptis – grudų auginimas (pagrindinė žemės ūkio kultūra buvo rugiai);
• Aukščiausi derliai – Suvalkų gubernijoje
Žemiausi derliai – Vilniaus gubernijoje;
Žemės ūkio mokesčiai ir kreditas
• Mokesčiai
• Mokesčiai dvarininkams buvo mažesni negu valstiečiams;
• Bendrojo pajamų mokesčio nebuvo
• Tiesioginiai mokesčiai sudarė 5-7,4 % iš Lietuvos mokesčiais gaunamų pajamų;
• Verslo mokestis imamas iš įmonių, kurių įplaukos buvo didesnės negu 3 % pagrindinio kapitalo;
• Vyrauja netiesioginiai mokesčiai, kurių įplaukos 1911 m. buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!