Lietuvos sienų problemos XX amžiaus pabaigoje

Valstybės istorija yra neatskiriama nuo jos sienų istorijos. Kiekviena valstybė turi monopolinę teisę į tam tikrą žemės plotą. Tai yra valstybės gyvavimo pagrindas. Kolektyvinio saugumo, t. y., svarbiausio valstybės tikslo, taip pat pasiekiama tik užtikrinus valstybės dalių tinkamą sąryšį ir valstybės sienų apsaugą.
Lietuvos valstybės sienos ne kartą keitėsi. Nuo amžių lietuvių protėvių gyventa tarp Baltijos, Nemuno, Dauguvos ir Dnepro. Šioje teritorijoje XIII a. vid. lietuviai sukūrė savo valstybę, Vytauto laikais išsiplėtusią nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Vėliau sekė karai, vieni baigdavęsi naujų teritorijų užgrobimais, kiti – praradimais, kol XVIII a. pab. Lietuva buvo pasidalinta stipresnių kaimynų ir, po trečiojo padalijimo, kuriam laikui išnyko iš politinių žemėlapių.
Nepriklausoma Lietuvos valstybė atsikūrė tarpukariu, 1918 m. ir gyvavo iki 1940 m. Šiame laikotarpyje sienų klausimas iškilo visu aštrumu – tęsėsi nuolatiniai nesutarimai su Lenkija dėl užgrobto Vilniaus krašto, reikalaujant grąžinti Lietuvai jos istorinę sostinę; ilgai spręstas Klaipėdos priklausomybės klausimas. Klaipėda grįžo lietuviams tarsi kompensacija už sostinės praradimą, tačiau Antrojo Pasaulinio karo pradžioje ją užgrobė fašistinė Vokietija. 1940 m. sovietams užėmus šalį, savo sienų likimą sprendė jau nebe patys lietuviai. Vilnius grąžintas Lietuvai – tiesa, kartu su juo grįžo tik dalis lenkų užgrobto Vilniaus krašto. Karo eigoje visa Lietuva buvo laikinai okupuota vokiečių. Naciams pralaimint karą, 1944 m. pradžioje Kremliaus vadai, ruošdamiesi Lietuvos reokupacijai, nurodė Maskvoje buvusiai sovietinės Lietuvos vyriausybei parengti vakarinių Lietuvos sienų žemėlapius. Vyriausybės sudaryta komisija pateikė SSRS vadams dokumentus, kuriuose nurodė, kad Lietuvai, be Klaipėdos ir jos krašto, turi priklausyti Tilžės, Įsruties, Gumbinės ir kitos Rytų Prūsijos sritys. Karaliaučių buvo pasiūlyta paversti laisvuoju miestu. Taigi komisija siūlė prie Lietuvos prijungti apie 90 proc. dabartinės Kaliningrado srities. Tačiau buvo nuspręsta kitaip. Rytų Prūsija pavesta administruoti Rusijai kaip atskira sritis; taip baigėsi Lietuvos pretenzijos į Mažąją Lietuvą.
Sovietinės okupacijos metais sienoms tarp „broliškų socialistinių respublikų“ didesnio dėmesio nebuvo skiriama. Visos jos buvo Maskvos satelitai, administraciniai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!