Lietuvos pripažinimo problemos tarpukaryje

Lietuvos valstybingumui atsirasti reikėjo tam tikrų sąlygų. Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesnės nei kaimyninėse šalyse: valstybinės teisės normų buvo jau paprotinėje teisėje, po to – valdovų aktuose, o XVI a. pradžioje kai kurios šios teisės nuostatos buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicijų užuomazga.
Okupacijos metais Lietuvių padėtis buvo sunki, jie tik galėjo slapta svajoti apie Lietuvos valstybingumą. Nepriklausomos ir stiprios valstybės siekis, susiformavęs lietuvių sąmonėje XIII amžiuje, buvo įgyvendintas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurios galybė suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Tačiau po trečiojo Lietuvos–Lenkijos padalijimo, įvykusio XVIII amžiuje, Lietuva ilgam neteko savo valstybingumo. Tautos sąmoningumą pažadino tik XIX amžiuje prasidėjęs nacionalinio atgimimo sąjūdis, neleidęs užgesti savarankiškos valstybės atkūrimo idėjai ir atvedęs Lietuvą prie nepriklausomybės slenksčio.
Šis sąjūdis aktyvią organizacinę formą įgavo Pirmojo pasaulinio karo metu. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvos visuomenės veikėjų konferencijoje buvo nuspręsta pradėti Lietuvos valstybės atkūrimo darbus. Buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba (LT), kuri 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Dokumente pažymima, kad LT skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos valstybės atkūrimo ir pripažinimo problemas.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti lietuvių pastangas, atkuriant Lietuvos valstybę;
2. Išanalizuoti Lietuvos atkūrimo prielaidas ir problemas;
3. Apžvelgti politinę Lietuvos situacija po nepriklausomybės paskelbimo.
1. Lietuvių pastangos atkurti Lietuvos valstybę
1.1. Lietuvos geopolitinė padėtis pirmojo pasaulinio karo metais
Pasaulio politinio žemėlapio pasikeitimas turėjo tenkinti tik imperijų valdančiųjų sluoksnių interesus, o jiems pavaldžių kraštų likimas nedaug kam rūpėjo. Jie buvo tik beteisiai tarptautinės politikos objektai – be savo balso, atstovavimo, pripažinimo.
Iki 1916 m. pabaigos vyravo prisitaikymo, nedrąsaus politinio zondavimo nuotaikos. Daug ryžtingiau politinius siekius skelbė išeivijos lietuviai, taip pat evakuotieji į Rusiją nors politiškai ir susiskaldžiusų srovių atstovai.1
Tačiau Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos geopolitinė padėtis iš esmės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!