Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistema

II.2 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento funkcijos ir struktūra ___________
8
II.3 Vidinė komunikacija departamentuose ______________________________________
9
II.4 Išorinė departamentų komunikacija _________________________________________
10
II.5 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūros tobulinimo ir
komunikacijos gerinimo perspektyvos ______________________________________
10
III
Išvados ___________________________________________________________________
13
IV
Informacijos šaltinių sąrašas __________________________________________________
14
V
Priedai ___________________________________________________________________
15
Priedas Nr.1 _______________________________________________________________
16
Priedas Nr.2 _______________________________________________________________
17
Priedas Nr.3 _______________________________________________________________
18
3
I. ĮVADAS
Pasirinkti rašto darbo temą “Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistema” paskatino susiklosčiusi šios veiklos situacija Lietuvoje. Šiuo metu vis dažniau pasitaikančios nelaimės (chemikalų gaisrai, žemės drebėjimas, naftos produktų patekimas į aplinką ir pan.) kelia grėsmę žmonijai, o civilinės saugos funkcijos išskaidytos tarp dviejų valstybės institucijų, tai yra Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau KAM) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau VRM). Šios institucijos turi analogiškas struktūras: kadrų, finansų ir planavimo, operatyvaus valdymo, materialinio aprūpinimo skyrius, mokymo padalinius. Siekdami vieningos šalies gelbėjimo sistemos sukūrimo, Civilinės saugos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai dalijasi planavimo ir vykdymo funkcijomis, o tai ekstremalių situacijų atveju apsunkina valdymą ir atitolina operatyvių priemonių vykdymo pradžią, apsunkina komunikaciją, sunaudojama daugiau lėšų. Bendram tikslui pasiekti papildomai išplečiama įstatyminė bazė, reglamentuojanti minėtų institucijų paskirtį bei veiklą.
1991-09-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.387 “Dėl pavedimo vykdyti civilinės apsaugos funkcijas Krašto apsaugos departamentui” pasireiškė sovietmečio tendencijos, kad civilinę apsaugą šalyje turi organizuoti tik kariškiai, o civilinės apsaugos paskirtis – planuoti saugos priemones esant karinės intervencijos grėsmei arba karo atvejui. Tam tikslui Lietuvoje 1991-11-23 buvo patvirtinta civilinės saugos sistema. Praėjus daugiau nei septyneriems metams, 1998-12-15 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatymas, kuriame civilinės saugos sąvoka praplečiama. Ji įvardijama kaip civilinė krašto apsaugos funkcija, apimanti valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir veiksmus joms susidarius, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi, šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose dalyvaujant piliečiams. Šiuo metu pasaulyje vykstant globalizacijos procesams,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!