Lietuvos Respublikos biudžeto tyrimas

ĮVADAS Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį. Biudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata tam tikram laikui, patvirtinta įstatymu; spėjamas valstybės pajamų ir išlaidų apskaičiavimas tam tikram laikui. LR valstybės biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 2000 m. Biudžeto sandaros įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės LR piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus piniginiai ištekliai būtų panaudojami efektyviai. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų visuma sudaro LR nacionalinį biudžetą. Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos, išskyrus skolintas lėšas. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos gali būti tik piniginės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms bei asignavimų valdytojų programoms vykdyti. Šio darbo pagrindinis uždavinys yra atlikti LR nacionalinio ir valstybės biudžeto analizę. Keliami tokie svarbiausi šio darbo tikslai: 1. Atlikti horizontalią ir vertikalią nacionalinio biudžeto pajamų analizę 2003-2006 m., išanalizuojant didžiausius pokyčius ir struktūrinę biudžeto sandarą kiekvienais metais. 2. Atlikti horizontalią ir vertikalią valstybės biudžeto išlaidų analizę. 3. Palyginti nacionalinio biudžeto pajamas ir išlaidas su šalies Bendruoju vidaus produktu bei apskaičiuoti biudžeto perteklių ar deficitą. 4. Išsiaiškinti, kaip įgyvendinamas 2006 m. valstybės biudžetas. Siekiant atlikti biudžeto analizę bus nagrinėjami 2003-2005 m. faktiniai duomenys ir 2006 m. planiniai duomenys. 1. LR nacionalinio biudžeto pajamų analizė 1.1. Horizontali biudžeto pajamų analizė Horizontali analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Kaip matoma 1 paveiksle visos nacionalinio biudžeto pajamos kiekvienais metais didėja. Nors absoliučiais dydžiais padidėjimas kiekvienais metais vis didesnis, tačiau 1 priede matoma, jog santykinai jis mažėja: nuo 2003 iki 2004 m. – 23,1 proc., nuo 2004 iki 2005 m. – 19,38 proc., nuo 2005 iki 2006 m. – 17,12 proc. Nepaisant to, nuo 2003 iki 2006 visos į nacionalinį biudžetą surinktos pajamos padidėjo 8086860 tūkst. Lt., t.y. 72,11 proc. Tai akivaizdžiai matoma 1 paveiksle. Šio padidėjimo pagrindine priežastimi būtų galima laikyti pagerėjusį mokesčių surinkimą, išaugusį šalies BVP ir surenkamų atskirų pajamų padidėjimą. 1 pav. Visų nacionalinio biudžeto pajamų pokytis 2003-2006 m. 2 paveiksle matoma, kokios nacionalinio biudžeto pajamos turi didžiausios įtakos kasmetiniam visų pajamų didėjimui. Pajamos iš Pajamų ir pelno mokesčių kiekvienais metais po truputį auga, o palyginus 2003 ir 2006 metus matomas žymus padidėjimas 69,60 proc. Tam didžiausios įtakos turi nuolat didėjančios pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio (dėl išaugusio įmonių pelningumo), kurios išaugo atitinkamai 40,94 proc. ir 116, 00 proc. Taip pat prie to gali prisidėti ir 2006 m. įvestas Socialinis mokestis, kuris 4 proc. padidino Pelno mokesčio tarifą ir papildomai į biudžetą surinkta 400000 tūkst. Lt. Visų pajamų didėjimui įtakos turi ir didėjančios pajamos iš Prekių ir paslaugų mokesčių. Tai akivaizdžiai matoma 2 paveiksle – pajamos nuo 2003 iki 2006 m. išaugo 2572723 Lt (44,16 proc.). 1 priede matoma, jog prie to prisidėjo didėjančios pajamos iš PVM (dėl ypatingai padidėjusios nekilnojamo turto paklausos ir išaugusių naftos produktų kainų) per keturis metus išaugusios 55,40 proc. ir pajamų iš akcizo mokesčio padidėjimas – 26,39 proc. Nors 1 priede matoma, jog pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą nuo 2003 iki 2006 m. padidėja net 230,77 proc., tačiau jos didelės įtakos neturi, nes, kaip matoma 2 priede, visoje biudžeto pajamų struktūroje jos tesudaro 0,1-0,36 proc. Pajamos už prekes ir paslaugas, kaip matoma 2 paveiksle, kiekvienais metais didėja vis mažiau, o nuo 2005 iki 2006 metų netgi sumažėja 5,32 proc. Tam įtakos daugiausia turi sumažėjusios pajamos už mokslą auštosiose mokyklose bei už patalpų nuomą. Nepaisant to, pajamos už prekes ir paslaugas nuo 2003 iki 2006 m. išaugo 624,31 proc. Tačiau absoliučiais dydžiais, tai yra 575600 tūkst. Lt. 2 paveiksle matoma, jog kitos neišvardytos pajamos nuo 2003 iki 2004 m. sumažėja. Tačiau taip yra dėl to, jog į 2003 m. kitas pajamas yra įskaičiuota biudžetinių įstaigų pajamos ir asignavimų valdytojų administruojamos pajamos. To priežastimi yra 2004 m. pasikeitusi biudžeto struktūra, kurios pasikeitimą sąlygojo įstojimas į Europos Sąjungą. Europos Sąjungos parama kiekvienais metais vis didėja ir nuo 2005 iki 2006 m. išaugo net 64,61 proc. 2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamų horizontali analizė 1.2. Vertikali biudžeto pajamų analizė Kaip matoma 3 paveiksle visą nagrinėjamą laikotarpį didžiausią visų biudžeto pajamų dalį sudaro pajamos iš Pajamų ir pelno mokesčių bei Prekių ir paslaugų mokesčių. Pajamos iš Pajamų ir pelno mokesčių nuo 2003 iki 2006 m. sudaro atitinkamai 30,77 proc., 30,59 proc., 30,79 proc. ir 30,32 proc. visų pajamų, taigi jų dalis visų biudžeto pajamų struktūroje beveik nekinta. Prekių ir paslaugų mokesčiai sudaro didžiausią visų pajamų dalį per visą nagrinėjamą laikotarpį. Nors nuo 2003 iki 2006 m. jų procentinė dalis mažėja, tačiau tam įtakos turi nuo 2004 m. vis didėjanti Europos Sąjungos parama. Kitų gautų pajamų procentinė dalis visų pajamų struktūroje yra net kelis kartus mažesnė. 3 pav. Vertikali nacionalinio biudžeto pajamų analizė. 4 paveiksle matoma, kokios konkrečiai pajamos sudaro didžiausią visų pajamų dalį. Visą nagrinėjamą laikotarpį daugiausia pajamų gaunama iš Pridėtinės vertės mokesčio, kuris atitinkamai kiekvienais metais sudaro 34,09 proc., 28,47 proc., 29,38 proc. ir 30,78 proc. Nuo 2004 m. procentinė gaunamų pajamų iš PVM dalis sumažėja. Tam įtakos turėjo dėl įstojimo į ES nuo 2004 m. gegužės 1 dienos pasikeitusi pridėtinės vertės mokesčio už įvežamas prekes iš ES mokėjimo tvarka. Kaip matoma 4 paveiksle didelę dalį visų gaunamų pajamų sudaro ir Gyventojų pajamų mokestis. Kiekvienais metais jis atitinkamai sudaro 23,77 proc., 22,12 proc., 21,64 proc. ir 19,47 proc. Nors procentinė GPM dalis per nagrinėjamą laikotarpį mažėja, tačiau 2 priede matoma, jog gaunamos pajamos iš GPM didėja. Tai sąlygoja vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas, didėjantis užimtumas šalyje. Priešingai, negu buvo nuogąstauta, kad 2003 m. pabaigoje įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pasikeitimams (mokestį išskaičiuojantis asmuo už gruodžio mėnesį išmokėtą darbo užmokestį gyventojų pajamų mokestį turi sumokėti iki gruodžio mėn. paskutinės dienos) sumažės 2004 m. šio mokesčio pajamos, tai neturėjo neigiamo poveikio 2004 m. pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio. Dėl padidėjusio akcizo mokesčio tarifo 2004 m. gegužės mėn. iš akcizo mokesčio gaunamos pajamos kasmet didėja, tačiau jų procentinė dalis nuo visų pajamų mažėja. Tam didelės įtakos turi nuo 2004 m. vis didėjanti Europos Sąjungos parama, kuri sudaro 2004 m. 10,07 proc., 2005 m. 12,26 proc., o 2006 m. 17,23 proc. visų pajamų. Gan didelę dalį gaunamų pajamų struktūroje užima ir Pelno mokestis, kuris sudaro atitinkamai 7 proc., 8,47 proc., 9,15 proc. ir 8,78 proc. 4 pav. Didžiausią visų pajamų dalį sudarančios pajamos 2. LR valstybės biudžeto išlaidų analizė Nuo 2004 m. pasikeitė biudžeto struktūra, todėl išlaidos daugiausia yra nagrinėjamos nuo 2004 m. 2.1. Horizontali biudžeto išlaidų analizė Kaip matoma 5 paveiksle visų biudžeto išlaidų pokytis kiekvienais nagrinėjamais metais yra teigiamas ir didėja atitinkamai 1833010 tūkst. Lt (16,92 proc.), 2165700 tūkst. Lt (17,10 proc.), 4000993 tūkst. Lt (26,98 proc.) ir bendras padidėjimas nuo 2003 iki 2006 m. yra 7999703 tūkst. Lt (73,84 proc.). Vadinasi, valstybės asignavimai kiekvienais metais vis didėja. 5 pav. Visų biudžeto išlaidų pokytis 2003-2006 m. 6 paveiksle matome atskirų valstybės asignavimų pokytį per visą nagrinėjamą laikotarpį. Daugiausia išlaidų skiriama Bendrosioms valstybės paslaugoms. Ryškiausias pokytis matomas nuo 2003 iki 2004 m., kai išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms išaugo net 4301389 tūkst. Lt (487,93 proc.). Nuo 2005 iki 2006 m. padidėjo išlaidos gynybai – 32,47 proc. Tai susiję su tarptautiniais įsipareigojimais NATO dėl laipsniško išlaidų gynybai didinimo. Kasmet vis didesnis viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos išlaidų padidėjimas, kurį lemia didėjantis nusikalstamumas. Nuo 2004 iki 2006 m. akivaizdžiai vis daugiau asignavimų skiriama šalies ekonomikai. Nors išlaidos būstui ir komunaliniam ūkiui nuo 2005 iki 2006 m. kaip matoma 3 priede padidėjo net 957,14 proc., tačiau absoliučiais dydžiais padidėjo tik 6700 tūkst. Lt. Akivaizdžiai padidėjo išlaidų sveikatos apsaugai – 923017 tūkst. Lt, tačiau sveikatos sektoriaus finansavimo didėjimas atsilieka nuo BVP didėjimo. Vis daugiau lėšų skiriama švietimui, nuo 2003 iki 2006 m. šis skaičius padidėjo 426899 tūkst. Lt (34,88 proc.). Didėja ir išlaidos socialinei apsaugai – nuo 2004 iki 2005 m. 174995 tūkst. Lt, o nuo 2005 iki 2006 m. 264327 tūkst. Lt. Tai susiję su vykdoma pensijų reforma, kuriai reikalingas vis didesnis finansavimas bei su keliamu minimaliu darbo užmokesčiu. 6 pav. Horizontali valstybės biudžeto išlaidų analizė 2.2. Vertikali biudžeto išlaidų analizė Kadangi nuo 2004 m. pasikeitė biudžeto struktūra, tuo pačiu pasikeitė ir valstybės biudžeto išlaidų struktūra. Dėl šios priežasties 2003 m. išlaidų struktūra aptarta atskirai nuo 2004-2006 m. biudžeto struktūros. Kaip matoma 7 paveiksle, didžiausią dalį visų valstybės asignavimų 2003 m. sudarė išlaidos specialiosioms dotacijoms (18,55 proc.). Didelę dalį visų asignavimų sudarė ir išlaidos švietimui (11,30 proc.), transportams ir ryšiams (9,07 proc.), išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms (8,96 proc.). Mažiausiai asignavimų buvo skirta kuro ir energijos tiekimo paslaugoms (0,08 proc.), bendrosios dotacijos kompensacijoms (0,49 proc.). 7 pav. 2003 m. valstybės biudžeto išlaidų vertikali analizė 8 paveiksle matoma valstybės biudžeto išlaidų struktūra 2004-2006 m. Didžiausią dalį visų išlaidų per nagrinėjamą laikotarpį sudaro išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms – daugiau nei trečdalį. Nors procentinė dalis kiekvienais metais mažėja, tačiau kaip matoma 4 priede absoliutiniai dydžiai didėja. Taip pat gan didelę dalį sudaro išlaidos ekonomikai, kurios kiekvienais metais sudaro vis didesnę dalį, atitinkamai 19,77 proc., 23,73 proc. ir 26,26 proc. Didelė dalis lėšų skiriama švietimui (apie 10 proc.), kuri procentiškai per nagrinėjamą laikotarpį beveik nekinta. Mažiausiai išlaidų kiekvienais metais skiriama būstui ir komunaliniam ūkiui. 2003 m. jos tesudaro 0,003 proc. Taip pat mažai lėšų 2004 ir 2005 metais skiriama aplinkos apsaugai, tačiau jau 2006 m. jos padidėja beveik keturis kartus. 8 pav. Valstybės biudžeto išlaidų vertikali analizė 2004-2006 m. 3. LR Nacionalinio Biudžeto balansavimas 1 lentelėje pateikta LR nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos, palygintos su BVP 2003-2006 m. Kaip matoma, pajamų ir išlaidų dalis nuo BVP kiekvienais metais vis didėja (pajamos nuo 20 proc. iki 23,7 proc., o išlaidos nuo 22 iki 25,9 proc.). Išlaidos viršija pajamas per visą nagrinėjamą laikotarpį ir tai sąlygoja kasmetinį biudžeto deficitą. Tai puikiai atsispindi 9 paveiksle. Išlaidos sudaro didesnę dalį nuo BVP nei pajamos. Nuo 2003 iki 2005 m. skirtumas tarp pajamų ir išlaidų mažėja, vadinasi, mažėja ir biudžeto deficitas, tačiau 2006 m. šis skirtumas vėl padidėja netgi pralenkdamas 2003 m., kai biudžeto deficitas buvo didžiausias. Biudžeto deficito mažėjimas 2003-2006 m. gali būti siejamas su stojimu į Europos Sąjunga ir su siekiu įsivesti Eurą, nepaisant to, jau nuo 2005 iki 2006 m. išlaidos didėja greičiau nei didėja pajamos. ES parama, kuri 2006 m. siekia apie 3,3 proc. BVP, galėjo sudaryti sąlygas Lietuvai gyventi pagal išgales ir neturėti biudžeto deficito. Tačiau atrodo, kad parama turėjo priešingą efektą. Regis, jog Lietuvos finansų planuotojai užsitikrinę dideles papildomas pajamas, ateisiančias iš ES bent iki 2013 m., nusprendė ir toliau didinti valstybės išlaidas tokiais tempais, kad valstybės pajamos jų niekaip nesugebėtų pasivyti. 1 lentelė. LR nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos, palygintos su BVP 2003-2006 m. 9 pav. Nacionalinio biudžeto balansavimas 2003-2006 m. 4. LR valstybės biudžeto vykdymo eiga 10 paveiksle pateikta metinio nacionalinio biudžeto vykdymo eiga per pirmus tris 2006 m. ketvirčius. Matoma, jog nemaža dalis surinktų pajamų jau viršija metinį planą. Pajamų iš Pajamų ir pelno mokesčių jau surinkta 87 proc. metinio plano. Iš jų pajamų iš pelno mokesčio, kaip matoma 5 priede, gauta 93,2 proc. Surinktos pajamos iš Turto mokesčių viršija metinį planą 1,9 proc. To priežastimi galima laikyti tai, jog pajamų iš visų turto mokesčių buvo surinkta daugiau nei 100 proc. plano. Pajamos už Prekių ir paslaugų mokesčius sudaro 89,8 proc. Sunkiai sekasi rinkti tik cukraus mokestį, nes gauta tik 48,7 proc. suplanuotų pajamų. Matoma, jog planuojamų surinkti pajamų iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių planas taip pat bus įvykdytas, nes jau surinkta 92,6 proc. Kiek sunkiau sekasi surinkti planuotas turto pajamas, per tris ketvirčius surinkta 70,1 proc. plano. Tai įtakojo gan daug nuo plano atsiliekančių dividendų pajamų rinkimas (41,4 proc.) ir nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandens fondo vandens telkinius rinkimas (53,2 proc.). Sėkmingai vykdomas ir pajamų rinkimas už prekes ir paslaugas – surinkta 95,4 proc. Pajamos iš baudų ir konfiskacijų planą viršijo 23 proc. Kitų neišvardytų pajamų gauta jau 6 kartus daugiau nei planuota. Taip pat viršijo planines pajamas ir ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos bei pajamos iš sandorių su finansiniu turtu. Daugiausiai nuo plano atsilieka gaunamos pajamos iš Europos Sąjungos. Per tris ketvirčius gauta tik 53,3 planuotos paramos. Nepaisant to, metinis biudžeto pajamų planas vykdomas gan sėkmingai – jau surinkta 83,6 proc. 10 pav. Metinio nacionalinio biudžeto vykdymas: pajamos Surinktos pajamos į nacionalinį biudžetą yra paskirstomos valstybės ir savivaldybių išlaidoms. 11 paveiksle ir 6 priede yra pateikta 2006 m. valstybės biudžeto vykdymas: išlaidos. Kaip matoma 11 paveiksle valstybės išlaidų skirstymas per 9 mėnesius atsilieka nuo to, kiek buvo suplanuota. Planas įvykdytas ir netgi 3,5 proc. viršytas tik skiriant išlaidas gynybai. Mažiausiai buvo atsilikta nuo plano skiriant lėšas bendrosioms valstybės paslaugoms (91,3 proc. įvykdyta), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai (90,2 proc.), sveikatos apsaugai (90,3 proc.), poilsiui, kultūrai ir religijai (85,3 proc.), švietimui (89,1 proc.) ir socialiniai apsaugai (89,4 proc.). Kadangi 9 mėnesių asignavimų planas šiose srityse beveik įvykdytas, galima tikėtis, jog bus įvykdytas ir metinis planas. Mažai tikėtina, jog pakankamai asignavimų bus skirta aplinkos apsaugai ir būstui bei komunaliniam ūkiui, nes 9 mėnesių įvykdymas labai atsilieka nuo to, kiek jau turėjo būti skirta, atitinkamai 45,6 proc. ir 19,9 proc. 11 pav. 9 mėn. plano įvykdymas: išlaidos IŠVADOS 1. Nuo 2003 iki 2006 m. į nacionalinį biudžetą surenkamos pajamos kasmet didėja. To priežastimi būtų galima laikyti pagerėjusį mokesčių surinkimą, išaugusį šalies BVP ir surenkamų atskirų pajamų padidėjimą. 2. Daugiausia pajamų kiekvienais metais surenkama iš Prekių ir paslaugų mokesčių – PVM, akcizų, taip pat Pajamų ir Pelno mokesčių. Kasmet surenkama vis daugiau pajamų iš šių mokesčių. 3. Nuo 2004 m. didelę nacionalinio biudžeto pajamų dalį sudaro gaunama Europos Sąjungos parama, kuri kiekvienais metais didėja. 4. Nuo 2003 m. valstybės asignavimai kasmet didėja. Daugiausia lėšų kiekvienais metais skiriama bendrosioms valstybės paslaugoms ir jų dydis per nagrinėjamą laikotarpį auga. Didelė dalis asignavimų kasmet skiriama ir šalies ekonomikai, švietimui. 5. Nacionalinis biudžetas per visą nagrinėjamą laikotarpį yra deficitinis. Nuo 2003 iki 2005 metų deficitas mažėja, tačiau 2006 m. vėl didėja. Teiginys, kad subalansuotas biudžetas gali būti pasiektas tik apkarpant dabartines biudžeto išlaidas yra visiškai klaidingas. Reikia apkarpyti ne biudžeto išlaidas, bet pernelyg spartų jų augimą. Tam, kad Lietuva turėtų subalansuotą valstybės biudžetą 2007 m., jai nereikia nei mažinti valstybės išlaidų palyginus su 2006 m., nei smarkiai riboti jų augimo. Pagal Finansų ministerijos 2006 m. spalio 4 d. prognozę, nacionalinio biudžeto pajamos augs 14,4 proc. arba 2780 milijonų litų. Tam, kad biudžetas būtų subalansuotas tereikia, kad jo išlaidos didėtų ne daugiau nei 5 proc. arba 1040 milijonų litų. 6. Nacionalinio biudžeto pajamų rinkimas – metinio plano įgyvendinimas – per tris pirmuosius 2006 m. ketvirčius vyksta gan sėkmingai. Nemaža dalis surinktų pajamų jau viršija metinį planą. Kiek labiau turėtų būti susirūpinta pajamų iš dividendų, nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių rinkimu, cukraus mokesčio rinkimu. 7. Surinktos pajamos į nacionalinį biudžetą yra paskirstomos valstybės ir savivaldybių išlaidoms. Valstybės išlaidų skirstymas per 9 mėnesius atsilieka nuo to, kiek buvo suplanuota, nors pajamų rinkimas ir vyksta gan sėkmingai. Mažai tikėtina, jog pakankamai asignavimų bus skirta aplinkos apsaugai ir būstui bei komunaliniam ūkiui, nes plano vykdymas gan daug atsilieka nuo to, kiek jau turėjo būti skirta lėšų. Literatūra 1. Prieiga prie interneto:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!