Lietuvos Respublikos biudžetas

Šiandien biudžetas būtinas kiekvienai valstybei, jos valstybiniams ir visuomeniniams poreikiams užtikrinti. Jo atsiradimas ir vystimasis organiškai susijęs su pačios valstybės susiformavimu bei tolesne jos plėtra. Biudžetinių santykių formavimąsi lemia atitinkamos aplinkybės, grindžiamos tuo, kad valstybėje turi būti sutelkta dalis nacionalinių pajamų, reikalingos valstybės uždaviniams vykdyti, bei atsiranda būtinybė skaičiuoti valstybės pajamas ir išlaidas iki planuojamų metų pradžios. Biudžetas taip pat atlieka svarbų vaidmenį- reguliuoja gamybinius ekonomikos procesus. Todėl visa tai leidžia jį panaudoti kaip pagrindinį valstybės finansų politikos instrumentą.
Dabar biudžetas, ekonomine prasme, suprantamas kaip viešojo finansų ūkio, tam tikram laikotarpiui, (paprastai vieneriems metams), skaitmeninis laukiamųjų pajamų ir numatomų išlaidų sustatymas priešpriešais, tada daromas balansas. Teisine prasme biudžetas – įstatymo leidžiamosios įstaigos aktas, kuriuo iš anksto numatomas ir sutvarkomas viešojo finansų ūkio pajamos ir išlaidos.
Biudžetas yra formalizuotas, būtinai išreikštas piniginiais rodikliais, įmonės veiklos planas, kuris turi būti pagrįstas realiais ištekliais ir kurį jau reikia vykdyti atitinkamiems įmonės padaliniams.
Valstybės biudžetas – pagrindinis finansinis valstybės planas, sudarytas valstybės piniginis fondas bendroms reikmėms tenkinti, išreiškia biudžeto materialinį turinį. Biudžetas įstatymų tvarka patvirtintas valstybės pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui aprašas; Valstybės, įstaigos arba atskiro asmens laukiamų pajamų ir išlaidų tam tikram laikotarpiui numatomas skaičiavimas.
Lietuvoje biudžeto pobūdžio sąmatų sudarymo pėdsakų randama 15 a. pab. Aleksandro Jogailaičio metu didysis Lietuvos kunigaikštis rūpinosi savo pajamų ir išlaidų sąmata. 1490 m. jis pareikalvo žinių iš savo sekretoriaus, kiek surinkta ir kiek suvartota valstybėje medaus (natūrinis mokestis); šitokia sąmata Lietuvos aktuose buvo vadinima skaičium. Panašiai 15-16 a. buvo reikalaujama iš sryčių ir teritorialinių sąmatų; o vėliau iš senato ir seimo atsotų buvo renkama tam tikra komisija, kuri turėjo sudaryti valstybės pajamų ir išlaidų planą iždo skaičiaus sumarą.
1. Valdovai- karaliai.
2. Nuolatiniai tarybai.
3. Maršalo departamentui.
4. Kanclerio departamentui.
5. Karo departamentui.
6. Iždo departamentui.
7. Įvairiems reikalams, paprastiems ir nepaprastiems.
Bendra išlaidų suma 11 mln. Auksinių.
1776 m. biudžete bendrų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės išlaidų tabelė rodo šitokią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!