Nacionalinis Lietuvos Respublikos biudžetas 2000-2004 metais

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Referatas NACIONALINIS LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETAS 2000-2004 METAIS Atliko: Tikrino: Kaunas, 2004 Nacionalinio biudžeto pajamas sudaro visos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sukaupiamos lėšos. Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir asignavimai gali būti tik piniginės lėšos. Nacionalinio biudžeto asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu valstybės pajamos lygios jos išlaidoms, biudžetas yra subalansuotas. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos - biudžetas bus deficitinis. O jei valstybės išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas - valstybės biudžetas perteklinis. Viena sunkiausiai Lietuvos vyriausybės sprendžiamų problemų yra nacionalinis biudžetas. Nacionalinio ir valstybės biudžetų rodiklių analizė Visų pirma apibūdinami nacionalinio biudžeto (nuo 2000 metų iki 2004 metų I pusmečio) rodikliai (žr. 1 lent.). 1 lentelė 2000-2002 metų nacionalinio biudžeto pajamos Iš viso pajamų: 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 I ketvirtis Pajamos tūkst. Lt. 8610465 8741124 9554493 10245741 2703412 Proc. 99.2 97.1 99.6 100.7 Pastaba: sudaryta autorės, remiantis statistiniais (2000-2004 m.) duomenimis Finansų ministerijos duomenimis, per 2003 metus nacionalinis biudžetas gavo 6,932 mlrd. litų pajamų. Tai 131 mln. litų (1,9 proc.) daugiau nei 2002 m. tuo pat metu ir 44,4 mln. litų (0,6 proc.). Biudžeto pajamas koreguoja neplanuotų išorinių procesų poveikis šalies makroekonomikai. Neigiamos įtakos turėjo per 8 mėnesius 17,5 proc. smukęs dolerio kursas, dėl pakilusio euro kurso kritusi vartojimo vertė, dėl valiutų kursų pokyčių sumažėjusi mokestinė bazė. Daugiau pajamų nei 2002 m. gauna ir valstybės bei savivaldybių biudžetai. Didžiausią 2003 m. nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų dalį sudarė PVM – jo gauta 2488 mln. litų, gyventojų pajamų mokesčio – 1685 mln. litų, akcizų – 1087 mln. litų, pelno mokesčio – 218 mln. litų. Turto mokesčių gauta 170,3 mln. litų, kurių didžiausią dalį sudaro nekilnojamojo turto mokesčio įplaukos – 161,7 mln. litų. 88,4 mln. litų gauta iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių, 58,4 mln. litų – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, 55,3 mln. litų - cukraus. Nemokestinių pajamų gauta 433,7 mln. litų. Dėl užsienio valiutų vertės smukimo PVM apmokestinamo importo vertė per 8 2003 metų mėnesius galėjo sumažėti 5,3 procentinio punkto, valiutų vertės kritimas daro tiesioginę įtaką mokestinei bazei. Šios priežastys lėmė, kad PVM įplaukos nuo prognozuotųjų atsiliko 105 mln. litų. Mokestinių pajamų daugiausia (2000 – 2001 m.) gauta iš vidaus prekių ir paslaugų mokesčių. Jų įplaukos sudarė: 2000 – 53.1 proc., o 2001 – 53.0 proc. Iš jų pridėtinės vertės mokestis sudarė 39.2 proc. visų 2000 metų biudžeto pajamų, akcizai 13.9 proc. Pajamų, pelno, kapitalo mokesčių įplaukos sudarė 32.3 proc. biudžeto pajamų. Fizinių asmenų pajamų mokestis sudarė 28.7 proc. ir juridinių asmenų pelno mokestis – 3.6 proc. Turto mokesčių įplaukos sudarė tik 3.0 proc. pajamų. Nemokestines pajamas sudarė šios įplaukos. 2000 m. pajamos už eksploatuojamą valstybės ir savivaldybių turtą sudarė 5.4 proc., kitos nemokestinės pajamos – 1.8 proc. Pastebėtina, kad nuo 2000 m. nacionalinio biudžeto pajamos ir išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu, mažėja. Tai paaiškinama sparčiu BVP augimu. Šalies nacionalinio biudžeto pajamos yra formuojamos iš mokestinių ir nemokestinių pajamų. Mokestines pajamas sudaro juridinių ir fizinių asmenų mokami mokesčiai, o nemokestines – pajamos iš valstybės nuosavybės. Biudžete sukauptos lėšos yra naudojamos jame numatytoms valstybės išlaidoms dengti. Būdinga, jog mokesčių pavidalu sukauptų lėšų panaudojimas turi grįžtamąjį pobūdį. Daugiausia biudžeto išlaidų skiriama socialinės sferos poreikiams. Būtina pažymėti mokesčių svarbą formuojant savivaldybių biudžeto pajamas. Savivaldybių biudžetų išlaidos skiriamos atitinkamo teritorinio vieneto socialinės sferos bei infrastruktūros palaikymo ir plėtros poreikiams tenkinti. Visiems šalies biudžetams būdinga tai, kad mokesčių ar kitų įmokų įplaukos sudaro didžiąją dalį jų pajamų. Tai pirmiausia reiškia, kad gyventojams, tai pat ir ūkio subjektams tenka didelis mokesčių krūvis. Mokesčių įplaukos, visos nacionalinio biudžeto pajamų sumos, daugiausiai sudarė 2000 metais, kiekvienais metais tendencingai mažėjant (žr. 2 lent.). 2 lentelė Mokesčių ir įmokų lyginamoji dalis nacionalinio biudžeto pajamose 2000-2003 m. Gauta įplaukų iš viso, tūkst. Lt Iš jų mokesčiai ir tikslinės įmokos, tūkst. Lt Jų lyginamoji dalis, proc. 2000 m. 8663660 8036538 92.7 2001 m. 9211891 8103602 88.2 2002 m. 10474005 7175450 68.5 2003 m. 11214324 9578047 85.4 Pastaba: apskaičiuota autorės, remiantis statistiniais (2000-2004 m.) duomenimis 2000 m. visos nacionalinio biudžeto pajamų sumos sudarė 92.1 proc. mokesčių įplaukos. Tik 7.9 proc. jo pajamų buvo gauta iš nemokestinių įplaukų. 2001 m. - 88.2 proc., tik 6.9 proc. nemokestinės įplaukos. 2002 m. – 68.5 proc., tik 5.3 proc. nemokestinės įplaukos. 2003 m. – 85.4 proc. Nemokestinės įplaukos – 5 proc. Valstybės biudžeto pajamas sudaro: pajamos iš mokesčių, pajamos iš valstybės turto, valstybės biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos už valstybės lėšų likučius, pajamos, gautos iš skolininkų bei kitos pajamos. 3 lentelė 2000-2004 metų valstybės biudžeto pajamos Iš viso pajamų: 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 I ketvirtis Pajamos tūkst. Lt. 5780725 6344789 8900299 9624765 2332410 Proc. 98.9 97.5 99.7 100.7 98.3 Pastaba: sudaryta autorės, remiantis statistiniais (2000-2004 m.) duomenimis Pagal Ūkio ministerijos parengtą Lietuvos ūkio ekonominės ir socialinės raidos prognozę, 2000 metais buvo laukiamas 6 proc. šalies ekonomikos augimas. Tokio pat BVP didėjimo buvo laukiama ir 2001 metais. Tačiau ši prognozė iš esmės buvo parengta iki Rusijos krizės. 2002 metais buvo prognozuojama infliacija - 4 proc., nors jau sausį ji siekė procentą, o BVP augimas, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų prognozes, sudarė taip pat apie 4 proc. Trūkstamų biudžeto pajamų skirtumą, kuris susidaro lyginant planuojamą biudžeto įplaukų augimą ir infliacijos bei BVP augimo sumą, reikėjo padengti įgyvendinant konkrečias priemones. Šiai problemai spręsti buvo du sprendimo būdai: padidinti mokesčius arba sumažinti valdymo išlaidas. Nuo 2002 metų buvo kalbama tik apie mokesčių didinimą, o ne apie valdymo išlaidų sumažinimą. Nedidindama mokesčių ir nemažindama valdymo išlaidų, Vyriausybė, susidariusį biudžeto deficitą turėjo padengti skolindamasi arba toliau naudodama Privatizavimo fondo lėšas. 2000 m. valstybės biudžetui buvo skirta 66.3 proc. arba 2/3 visų nacionalinio biudžeto pajamų. Atitinkamai savivaldybių biudžetams atiteko 33.7 proc. arba 1/3 visų šalies biudžeto pajamų. Parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato apmokestinti gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą. Tik kol kas dar diskutuojama, kokiu procentu šį turtą apmokestinti. Taip pat svarstomas rinkliavų įstatymo projektas, kuriame nustatytos trijų tipų rinkliavos. Vienai rinkliavų, žyminiam mokesčiui, bus skaičiuojama tik apmokestinamos paslaugos suteikimo kaštai. Tačiau žyminiu mokesčiu bus apmokestinamos tik tokios paslaugos kaip paso, liudijimo išdavimas, kurių žyminis mokestis dabar siekia nuo 10 iki 100 litų. Bendroji rinkliavų našta, palyginti su dabar galiojančiu žyminiu mokesčiu, užuot mažėjusi gali dar padidėti. Mokesčių mokėtojams svarbiausia yra tai, kiek mokesčių paimama iš privataus asmens, o kokia forma tai daroma žmogui, mokančiam mokesčius, jau nėra svarbu. Pačių mokesčių perskirstymas būtų teigiamas žingsnis tik tuomet, jei būtų mažinamas bendras mokesčių dydis. Valdžia kiekvienais metais mokesčių srityje siekia, kad kuo daugiau būtų papildomas biudžetas, o į žmonių interesus ir galimybes neatsižvelgiama. Valdininkai prastus 2002 m. sausio rezultatus teisina skirtinga nei 2001 m. surinktų akcizo mokesčių apskaita. Taip pat teisinamasi, kad mažas pajamas lėmė sustabdyta vienos pagrindinių mokesčių mokėtojų “Mažeikių naftos” veikla bei padidėjusi degalų kontrabanda. Kaip ir teigė ekspertai, padidinus degalų akcizus, neišvengiamai didėja ir degalų kontrabanda bei mažėja jų pardavimas. Finansų ministerijos duomenimis 2003 metų valstybės biudžeto pajamų planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas. Duomenys rodo, kad 2003 m. valstybės biudžetas pajamų gavo 68 mln. litų daugiau nei buvo patvirtinta plane ir 720 mln. litų daugiau negu per 2002 m. 2003 m. biudžeto rodikliai patvirtino stiprėjančias ūkio augimo tendencijas ir įrodė, kad pasirinkta teisinga reformų kryptis. Kasmet pilnėjantis biudžetas rodo, jog šalyje įgyvendinta verslui palanki apmokestinimo reforma, tobulėja mokesčių administravimas, planuojamos realios biudžeto pajamos. Ypač ryškūs teigiami rezultatai pelno mokesčio srityje. Reformavus šį mokestį padidėjo ir vidaus investicijos, ir įmonių pelningumas, o atitinkamai – ir pelno mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą. Šio mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą buvo net 282 mln. litų didesnės negu planuota. Rugsėjo mėnesį įmonės mokėjo pelno mokestį už 2002 metus nuo reformuotos apmokestinamosios bazės, t.y. esant iki 15 proc. sumažintam pelno mokesčio tarifui ir tokiu pat dydžiu apmokestinamam investuojamam pelnui. Gyventojų pajamų mokesčio planas buvo viršytas 147 mln. litų. Taigi teigiamų rezultatų davė ir kova su šešėline ekonomika – gyventojų pajamų mokesčio rezultatai rodo ne tik realiai didėjančias algas, bet patvirtina faktą, jog vis mažiau jų mokama „vokeliuose“. Išaugo ir vidaus investicijos – šią savaitę paskelbtais nacionalinių sąskaitų duomenimis, bendrojo kapitalo formavimas per pirmąjį šių metų pusmetį palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu išaugo 17,8 padidėjo, o bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas – 10,7 proc. Tačiau 2003 metų biudžetas buvo daugiau korupcinis nei socialinis. Nors dabartinės valdžios pareigūnai žodžiais demonstruoja dėmesį žmogaus sveikatos ar socialinei apsaugai, jaunimo narkomanijos ar nedarbo problemoms, tikrovėje svarbiausioms žmonių gyvenimo sritims 2004 m. lėšos skiriamos pagal likutinį metodą, t.y. tiek, kiek liks lėšų nuo atskirų interesų grupių. Taigi ekonomikos augimo toliau nejaus šalies gyventojai, o realaus biudžeto prieaugio nesulauks prioritetinės sritys - švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga, žmogaus sauga, taip pat nedarbo mažinimo programos. Nors toliau didinami mokesčiai, biudžeto mokestinių pajamų augimas net trečdaliu atsilieka nuo šalies ekonomikos augimo. Pagal faktinį ekonomikos ir mokesčių lygį, šalies valdžia praranda apie 1.720 mlrd. litų valstybės pajamų. 2004 m. valstybės biudžetas - tai grupinių interesų biudžetas. Visiškai nedidinamos lėšos mokyklinio krepšelio finansavimui, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui realiai skiriama 117 mln. litų mažiau, nei laukiamos šių metų išlaidos. Tačiau labiausiai, net 20 proc. didinamos bendrosios valstybės paslaugos, nors buvo deklaruojamas valstybės valdymo išlaidų mažinimas. Nacionalinis biudžetas praranda pajamas ne tik dėl mokesčių administravimo problemų, bet ir dėl įvairių lengvatų atskiroms interesų grupėms. Pavyzdžiui, dėl PVM lengvatų viešbučių paslaugoms ir prekybai šaldytai mėsai bei subproduktams, biudžetas praranda 63 mln. litų, kurių didžia dalimi užtektų žemės ūkio gamybos rėmimo programoms finansuoti. Dėl neatsakingo didinimo Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD), nedidinant minimalios mėnesio algos (MMA) Valstybės ir savivaldybių biudžetai negrįžtamai praranda 224 mln. litų, dar 56 mln. - skolose skęstanti Valstybine ligoniu kasa. Taigi šiomis lėšomis galima būtų išspręsti Sveikatos apsaugos sistemos, taip pat savivaldybių finansinius deficitus. Teigiama, jog dešimtis - šimtus milijonų valstybės iždas netenka per aprašomojo pobūdžio įvairias programas, kurios, dangstantis madingu programiniu finansavimu, tačiau be realios naudos aplipo daugelį ministerijų. Vien Ūkio ministerija šioms “popierinėms reikmėms” padidino išlaidas daugiau kaip 20 mln. litų, tačiau tuo pat gailima lėšų realioms darbo vietų kūrimo, narkomanijos prevencijos ir kitoms gyvybiškai svarbioms programoms. Šalies valdžia pradėjo neatsakingai švaistyti valstybės gamtinius išteklius - miškus, naftos šaltinius, dėl ko vien biudžeto nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų litų. O juk tai yra visų Lietuvos žmonių turtas. Nors masiškai kertami valstybės miškai, tačiau pajamų už valdiško miško kirtimą dėl simbolinių (iki 5 proc. sumažintų) mokesčių nei šalies iždas, nei vadinamoji miškų atkūrimo programa realiai už šį brangų turtą negauna. Taigi Vyriausybė turi atsižvelgti į tai, kad bent iš dalies pagerinti sveikatos apsaugos, savivaldybių, viešosios tvarkos ir žmonių saugumo bei kultūrinio gyvenimo finansavimą. Atsižvelgusi į sparčius 2003 m. pirmojo pusmečio Lietuvos ekonomikos augimo tempus bei įvertinusi ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija pakoregavo 2003-2006 m. makroekonomines prognozes. 2003 m. buvo prognozuojamas 6,8 proc. realaus BVP, 6,0 proc. nominalaus BVP augimas, 0,9 proc. vartotojų kainų indekso defliacija. 2003 m. realaus (palyginamosiomis 2000 m. kainomis) BVP augimo prognozė, palyginti su ankstesniąja, padidinta 0,7 procentinio punkto – iki 6,8 proc. Finansų ministerijos specialistų vertinimu, BVP rodiklį kelia pagerėjusi verslo aplinka, Lietuvos verslo gebėjimas konkuruoti vidaus ir išorės rinkose, ekonomikos plėtrai teigiamą impulsą duoda Europos Sąjungos teikiama parama. Ekonomikos augimo pagrindas ir toliau bus eksportuojamą produkciją ir paslaugas tiekiantys sektoriai: augs pramonė, plėtosis kitos verslo veiklos, ypač programinės įrangos kūrimas. Didelės įtakos ūkio plėtrai turės statybos. Nors globalios recesijos rizika išlieka, Lietuvos BVP augs ir tokiomis sąlygomis. Specialistų teigimu, blogėjant išorės aplinkai, Lietuvoje krenta kainų lygis. Planuojamas biudžetas yra socialiai orientuotas - išlaidų švietimui, kultūrai, mokslui, kitoms socialinėms reikmėms lyginamasis svoris didėja nuo 29,9 procento iki 32,8 procento (2001 m. - 2002 m.). Lietuvoje jau keletą metų vyksta gili socialinė (kultūros, švietimo, gydymo) krizė. 2002 m. biudžetas rodo, kad šios sritys nebus reformuojamos, biudžetas skirtas senajai sistemai išlaikyti. Biudžetas yra tokio dydžio, kiek leidžia šalies ekonomika, tačiau jis per mažas socialinėms ir kitoms reikmėms finansuoti. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2002 metais Vyriausybė siūlė skirti beveik 16 proc., krašto apsaugai - 6,3 proc., o bendram valstybės valdymui - 9,2 proc. valstybės biudžeto. Turint galvoje, kad dėl privatizavimo apie 10-15 proc. sumažės valstybės turtas, turėtų sumažėti ir valdymo funkcijų. Tačiau to nėra, priešingai, valstybės valdymo išlaidos gerokai didinamos. Šiek tiek sumažintos išlaidos žemės ūkiui. Taip pat sumažintos išlaidos kurui bei energijos tiekimo paslaugoms, transportui ir ryšiams. Ekonomistų nuomone, tai padaryta tik todėl, kad reikėjo kur nors taupyti, todėl tai nereiškia sisteminių pokyčių. Laisvosios rinkos instituto ekspertų nuomone, biudžeto projektas - eklektiškas, jį sunku analizuoti. Neaišku, kodėl tam ar kitam dalykui skiriami pinigai. Nėra biudžeto ryšio su Vyriausybės programa. Nagrinėjant projektą neaišku, kokiais būdais ir kokių tikslų bus siekiama. Turėtų būti aiškūs kiekvienos biudžetui priskirtos funkcijos, finansavimo tikslai ir efektyvumas. LR pagrindinis finansinių išteklių fondas yra nacionalinis biudžetas, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetų bendra apimtis. Be to, yra du tikslinės paskirties bendravalstybiniai lėšų fondai: valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas iš esmės sudaro draudėjų ir apdraustųjų įmokos – 2000 m. joms teko 97.3 proc. visų biudžeto pajamų. Likusi pajamų dalis (2.7 proc.) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pajamos. Jas sudarė baudos ir delspinigiai, gauti iš draudėjų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų didžiausia dalis taip pat yra mokesčių ir įmonių įplaukos – 76.2 proc. jų bendros sumos.2001 metų valstybinio socialinio draudimo fondo visas pajamas sudarė tikslinės (socialinio draudimo) įmokos. Analogiškai tikslinės įplaukos kone visas pajamas sudarė ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Taigi 2001 m. buvo panaudota 14.6 mln. Lt arba 6.8 proc. visų šio biudžeto išlaidų. Nacionalinio ir valstybės biudžetų išlaidų paskirstymas pagal valstybės funkcijas Nagrinėjant biudžeto išlaidas pagal valstybės funkcijas matyti, kad daugiausia valstybės biudžeto lėšų sunaudojama socialinėms reikmėms tenkinti. Išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui bei socialinei apsaugai ir rūpybai, sportui, rekreacijai ir kultūrai. Socialinei sferai skirta: 2000 m. - 35.1 %. Čia priskiriama švietimo (12.7 proc.), socialinės apsaugos, globos ir rūpybos (9.1 proc.) sveikatos apsaugos (9.8 proc.) ir sveikatingumo (sporto), rekreacijos ir kultūros įstaigų finansavimas (3.5 proc.) 2001 m. – 34.9 %, tai yra švietimui daugiausia (14.6 proc.). 2002 m. – 26.6 %. 2003 m. – 26.6 %. 2004 m. I ketvirtis – 22.6 %. Socialinėms reikmėms tenkinti lėšų skiriama ir iš kitų valstybės ir savivaldybių biudžetų straipsnių - kuro ir energijos tiekimo paslaugoms apmokėti ir kai kurioms kitoms reikmėms. Nacionalinio biudžeto išlaidų dalis socialinei sferai pastaraisiais metais didėjo ir sudarė: 2000 m. – 50.8 proc., 2001 m. – 50.7 proc., 2002 m. – 48.5 proc., 2003 m. – 48.5 proc., 2004 m. I ketvirtis – 45.6 proc. Ekonomikai skirta: 2000 m. 12.1 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Iš šios sumos daugiausia skirta žemės ūkiui, kuro ir energijos tiekimui, butų komunaliniam ūkiui, transportui ir ryšiams. Išlaidų valstybės valdymui dalis padidėjo iki 7,4 proc., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - 10 proc., krašto apsaugai - 6 proc. 2001 m. 11.8 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Iš šio sumos daugiausia skirta žemės ūkiui, butų ir komunaliniam ūkiui, transportui ir ryšiams. 2002 m. pagal valstybės biudžeto parodymus, ekonomikai skirta 16.2 proc., daugiausia transportui ir ryšiams. 2003 m. – 18.6 proc., daugiausia transportui ir ryšiams. 2004 m. I ketvirtis – 14.6 proc. Finansų ministerija jau pateikė Vyriausybei patikslintą 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Projekte siūloma sumažinti valdymo išlaidas bei asignavimus bendrosioms valstybės paslaugoms ir didinti finansavimą labiausiai to reikalingoms valstybės funkcijoms. Teikiamame projekte asignavimus socialinės apsaugos sričiai numatoma padidinti apie 90 mln. Lt., papildomai skirti 45 mln. Lt pensijų reformos finansavimui. Valstybės biudžeto projekte siūloma numatyti papildomai 44 mln. Lt prognozuojamam minimalaus darbo užmokesčio didinimui. Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai skiriama per 1563 mln. Lt, t.y. 325 mln. Lt daugiau negu skiriama 2003 m. Palyginti su pirmuoju biudžeto projektu asignavimus viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai siūloma padidinti 9 mln. Lt. Papildomai 3 mln. Lt būtų skirta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, 2 mln. Lt padidėtų Policijos departamento prie VRM finansavimas, 1 mln. Lt papildomai būtų skirta Kalėjimų departamentui. Iš viso viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai numatoma skirti 1245 mln. Lt, arba 198 mln. daugiau negu 2003 metais. Asignavimai sveikatos apsaugai, Finansų ministerijos siūlymu, galėtų būti padidinti 6 mln. Lt iki numatomų 821 mln. Lt. Tai būtų 94 mln. Lt daugiau negu šiai sričiai skiriama 2003 metais. Išlaidas švietimui patikslintame biudžeto projekte siūloma didinti 19 mln. Lt. Iš jų 2 mln. Lt tektų Kauno medicinos universitetui, po 1 mln. Lt papildomai būtų skirta Lietuvos veterinarijos akademijai ir Klaipėdos universitetui. Iš viso švietimui kitais metais siūloma skirti 3381 mln. Lt. Šios srities finansavimas palyginti su 2003 metais didėtų 276 mln. Lt. Valstybės paramą savivaldybėms siūloma padidinti 18 mln. Lt. Iš viso dotacijų ir kompensacijų savivaldybėms numatoma skirti 2198 mln. Lt, arba 141 mln. Lt daugiau negu 2003 m. Patikslintame projekte paramą žemės ūkiui, miškininkystei ir veterinarijai palyginti su pirmuoju projekto variantu numatoma padidinti 2 mln. Lt. Žemės ūkiui ir su juos susijusioms sritims 2004 metais būtų skirta 1418 mln. Lt – 864 mln. Lt daugiau negu 2003 m. Jeigu teikiamam projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, biudžeto asignavimai jautriausioms visuomenės gyvenimo sritims būtų padidinti 138,5 mln. Lt. Galimybių padidinti asignavimus rasta patikslinus pajamų prognozes bei sumažinus kai kurias anksčiau numatytas išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, numatyti asignavimai skolos aptarnavimo išlaidoms sumažinti 21,2 mln. Lt. Asignavimus Prezidentūrai patikslintame projekte siūloma mažinti 3,7 mln. Lt, Ryšių reguliavimo tarnybos išlaidų finansavimą – 2 mln. Lt. Tikslinant projektą asignavimai sumažinti 27 mln. Lt. Pajamų prognozės, kurios patikslintos įvertinus faktines pastarųjų mėnesių pajamų pokyčių tendencijas ir Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, numato 8,5 mln. Lt papildomų pajamų iš akcizų, 38,4 mln. Lt - iš pelno mokesčio, 29 mln. Lt - transporto priemonių mokesčio, 23 mln. Lt – gyventojų pajamų mokesčio dėl padidėjusio MMA, 14 mln. Lt - dividendų. Patikslintame projekte valstybės biudžeto pajamų prognozė didinama 74 mln. Lt, nacionalinio biudžeto – per 120 mln. Lt. Tačiau papildomi 2,5 mlrd. Lt – visiškai finansiškai nepagrįsti norai. Mėginimai patenkinti tokį lėšų poreikį reikštų nepateisinamą valstybės skolinimosi apimčių didinimą ir fiskalinio deficitą ūgtelėjimą 5 procentais. Toks skolos mastas ir deficito šuolis neabejotinai sukeltų grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui ir valstybės patikimumui. Finansinių rodiklių projekte numatyta, kad nacionalinis biudžetas 2004 m. gaus 13322 mln. Lt pajamų. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos - 11719 mln. Lt, arba 22,7 proc. daugiau nei 2003 m. Planuojamos 2004 m. nacionalinio biudžeto išlaidos - 15239 mln. Lt. Numatomi valstybės biudžeto asignavimai – 13636 mln. Lt. Palyginti su 2003 m. patvirtintu planu valstybės asignavimai didėja 2771 mln. Lt, arba – 25,5 proc. 2004 metų valstybės biudžetas konsoliduotas su ES biudžetu, numatant jame 1579,2 mln. Lt ES paramos lėšų į Lietuvos biudžetą ir 440 mln. Lt Lietuvos įmokų į ES biudžetą. Konsoliduoti abiejų biudžetų finansiniai srautai sukuria realias prielaidas užtikrinti ES efektyvų ES finansinės paramos įsisavinimą, o taip pat galimybę daugiau lėšų skirti valstybės investicijoms. 2004 m. biudžeto projekte numatoma, kad valstybės investicijos, įskaitant ES paramą, palyginti su 2003 metais didės daugiau nei 597 mln. Lt ir sieks 2015 mln. Lt, o tai yra 42,1 proc. daugiau negu 2003 m. Iš ES paramos lėšų įgyvendinamų projektų bendram finansavimui numatoma skirti 466 mln. Lt valstybės lėšų. Siekiant paremti vaikus auginančias šeimas, kitų biudžete siūloma numatyti 36 mln. Lt, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams. Įsigaliosiančiam Šalpos pensijų įstatymui įgyvendinti, šalpos pensijoms ir slaugos pašalpoms didinti kitų metų biudžete siūloma skirti papildomai 28 mln. Lt. Beveik 20 mln. Lt papildomai numatoma skirti studijų įmokoms už gerai besimokančius studentus mokėti Be to socialinė parama gyventojams bus teikiama ir per mokesčių lengvatas. Prognozuojama, kad 2004 metais gyventojai pasinaudos mokesčių lengvatomis, kurių vertė bus apie 200 mln. Lt. Tik dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų lengvatų biudžetas neteks, o gyventojams liks 103 mln. Lt. Mokestines lengvatas gyventojams taip pat numato Pelno ir PVM įstatymai. Siekiant padidinti šalies žemės ūkio subjektų konkurencinį pajėgumą ir sukurti sąlygas sėkmingai jų integracijai į ES rinką, siūloma ženkliai padidinti paramą žemės ūkiui. Svarstomame projekte žemės ūkiui iš valstybės biudžeto (su Europos Sąjungos parama) numatoma skirti 1416 mln. Lt. Numatomi asignavimai šiai sričiai didinami 552 mln. Lt ir yra 67,5 proc. didesni negu šiemet. Švietimui ir aukštajam mokslui siūloma skirti 1245 mln. Lt. Tai yra 114 mln. Lt, arba 10,1 proc. daugiau negu skiriama 2003 metais. Sveikatos apsaugai kitų metų valstybės biudžete planuojama skirti 793 mln. Lt, arba 73 mln. litų (10,1 proc.) daugiau negu 2003 metais. Socialinei apsaugai 2004 metų valstybės biudžete planuojama skirti ne mažiau kaip 901 mln. Lt, arba 143 mln. Lt (18,9 proc.) daugiau negu 2003 metais. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai skiriamus asignavimus siūloma padidinti 181 mln. Lt (17,9 proc.) ir 2004 m. skirti šiai sričiai 1196 mln. Lt. Teikiamame 2004 m. biudžeto projekte numatoma toliau spręsti savivaldybių finansines problemas, skiriant 65 mln. Lt 1997-2000 m. savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti. Šios lėšos būtų naudojamos kreditoriniams įsiskolinimams mažinti, o tai pagerintų ne tik pačių savivaldybių, bet ir įmonių, su kuriomis neatsiskaitoma už pateiktas prekes ir paslaugas, padėtį. Galima daryti išvadą, kad svarbus teikiamo biudžeto ypatumas, kurį realiai pajus kiekvienas šalies pilietis - ryški jo socialinė pakraipa - padidinamas darbo užmokestis, sumažinamas skurdas, labiau paremiamos jaunos šeimos ir mažas pajamas gaunantys žmonės. Projektuoti dosnesnį biudžetą leidžia iš esmės įvykdyta mokesčių reforma ir sukurtos palankios prielaidos sparčiai ūkio plėtrai. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Prieiga prie Interneto:. 2. Lietuvos Respublikos statistikos departamentas. Prieiga prie Interneto:. 3. Buckiūnienė O., Meidūnas V., Puzinauskas P. Lietuvos finansų sistema. Vilnius, 2003. 4. Lietuvos Respublikos Seimas. Prieiga prie Interneto: . 5. Finansų ministerija pristato pirmąjį eurointegracinį biudžetą. Prieiga prie Interneto:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!