Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus nepriklausomybę

1922m. referendumu priimtas svarbiausias Lietuvos Respublikos įstatymas – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA. Remiantis ja Lietuvoje įsigaliojo parlamentinis valdymas, kuriam būdingi pusiau prezidentinio valdymo požymiai.
1922m. referendumu priimtas svarbiausias Lietuvos Respublikos įstatymas – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA. Remiantis ja Lietuvoje įsigaliojo parlamentinis valdymas, kuriam būdingi pusiau prezidentinio valdymo požymiai.
Pusiau prezidentinis arba parlamentinis-prezidentinis valdymas – valdymo forma, turinti tiek parlamentinio, tiek prezidentinio valdymo ypatumų. Šia valdymo forma siekiama išvengti tiek ir parlamentinio, ir prezidentinio valdymo trūkumų.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais politiniame valstybės gyvenime atsirado naujų iššūkių ir problemų (kai kurios jų buvo išspręstos, kitos išliko aktualios iki šiol):
Pirmaisiais nepriklausomybės metais politiniame valstybės gyvenime atsirado naujų iššūkių ir problemų (kai kurios jų buvo išspręstos, kitos išliko aktualios iki šiol):
• Dėl beveik pusę amžiaus trukusio nedemokratinio sovietinio valdymo Lietuvoje nebuvo susiformavusi pilietinė visuomenė, trūko demokratijos tradicijų, o žmonės neturėjo galimybių dalyvauti demokratiškuose rinkimuose. Jie politinę valdžią sutapatino su valstybe ir baiminosi, kad nuo jų niekas valstybėje nepriklauso.
Į sovietmečio pabaigoje kilusį Sąjūdį iš pradžių būrėsi įvairių ideologinių pažiūrų žmonės. Tol, kol jie kovojo prieš sovietinę sistemą dėl Lietuvos laisvės, visi nesutarimai buvo užglaistomi. Po nepriklausomybės paskelbimo visuomenės vienybė pradėjo skilti. Atsirado įvairių politinių partijų. Politinis pliuralizmas (daugelio požiūrių toleravimas) – tai viena demokartinės visuomenės ypatybių. Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse valstybėse, viena pagrindinių problemų, sunkinusių darnią politinę raidą – tai konfliktai tarp tų, kurie dalyvavo Sąjūdžio veikloje, ir tų, kurie buvo Komunistų partijos nariai, tačiau paskutiniaisiais SSRS metais atsiskyrė nuo Maskvos komunistų ir pasisakė už nepriklausomybės siekį. Po 1990m. jie persivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), vėliau – LDDP ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susijungė ir tapo LSDP. Iš Sąjūdžio ilgainiui susikūrė daug įvairių su komunistais savęs nesiejančių partijų. Sąjūdžio vardu politiniame gyvenime veikė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Įkurta Krikščionių demokratų partija, o XXIa. Pradžioje Lietuvoje įregistruota apie 40 politinių partijų.
• Į sovietmečio pabaigoje kilusį Sąjūdį iš pradžių būrėsi įvairių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!