Mainai egzistavo labai seniai, dar pirmykštėje bendruomenėje, kada vienas daiktas buvo tiesiog keičiamas į kitą. Vis labiau tobulėjant žemdirbystei bei gyvulininkystei, daugėjo ir mainų. Jie turėjo būti ekvivalentiški, keičiamos prekės turėjo būti lygiavertės, t.y. joms pagaminti turėjo būti įdėta vienodai darbo. Priklausomai nuo kiekvieno krašto sąlygų, iš daugelio prekių stichiškai išsiskirdavo kokia nors viena ir tapdavo lygiavertiškumo matu. Dažniausia tai, ko gero, būdavo galvijai, paprastai turėję visur apytikriai vienodą vertę, todėl lengvai galėdavę pasidaryti tokia preke, su kuria buvo lyginamos kitos prekės. Labiausiai senovinės Europos tautos vertino stambiuosius raguočius. Tačiau įvairiuose kraštuose pinigus atstodavo ir kitos prekės: grūdai, kailiai, druska, audiniai, kriauklės ir kt.
Palaipsniui augant prekybai, visuotinu prekių vertės ekvivalentu tapo metalai, daugiausia taurieji – auksas ir sidabras. Šių metalų gabalai buvo pradėti naudoti kaip pinigai. Auksas ir sidabras negenda, nerūdija, juos galima ilgai saugoti. Antra, iš metalo nesunku padaryti kiek nori visai lygiaverčių gabalų, tai daug patogiau negu jaučiai, kailiai ar kiti daiktai. Iš pradžių šiuos metalus paprasčiausiai lydydavo į gabalus, tačiau tokie lydiniai atsiskaitant nebuvo patogūs: reikėjo ir smulkesnių pinigų. Tad metalo gabaliukai buvo pradėti gaminti vienodo svorio, o turtingi žmonės, visų pirma pirkliai, pradėjo juos ženklinti, garantuodami atitinkamo lydinio svorį ir sidabro ar aukso kokybę. Taip atsirado įprasto mums pavidalo monetos, labai palengvinusios prekybą.
Pirmosios pinigų apraiškos Lietuvoje
Pirmieji pinigai, vartoti Lietuvoje, buvo graikiškos monetos. Glūko ežero pakrantėje (Varėnos raj.) rasta V a. p.m.e. tetradrachma iš Nakso, graikų kolonijos Sicilijoje. Neries pakrantėje netoli Saleninkų (Jonavos raj.) aptikta graikiškų monetų, kurių nominalas, kaldinimo laikas ir vieta tebėra neaiškūs. Vilniuje Rasų kapinių rajone rasta Jonijos mieste Smirnoje II a.p.m.e. kaldinta tetradrachma. Spėjama, kad Nakso moneta į Lietuvą pateko V a.p.m.e. pabaigoje arba IV a.p.m.e. pradžioje, o Smirnoje – II a.p.m.e. pabaigoje ar I a.p.m.e. pradžioje. Kadangi dvi radimvietės yra prie Neries, o viena – prie Nemuno intako Merkio, monetos į Lietuvą...
Šį darbą sudaro 1280 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!