Lietuvos kultūrinis ir istorinis identitetas Europos kontekste

Lietuvos istorija ir jos europėjimas kupinas istorinių sukrėtimų bei dramatiškų posūkių. Nuolat kovojama dėl valstybingumo išsaugojimo ir balansuojama tarp įvairių geopolitinės galios centrų. Šis kuriamos valstybės dvilypumas paveikė lietuvių tautos mentalitetą, o tuo pačiu formavo suvokimą apie identitetą. Nors geografiškai Lietuva visuomet buvo Europoje, tačiau jau pats terminas „Europa“ yra daugiareikšmis. Šiuo atžvilgiu itin svarbi istorinė lietuviško europietiškumo bei europėjimo plotmė, kurioje išryškinsime susikloščiusius Lietuvos valstybės, lietuvių tautos ir jos politinio kultūrinio elito saitus su pagrindinėmis Europos raidą lėmusiomis valstybėmis bei jų elitais, iškeliant europinį dėmenį. Svarbu išsiaiškinti kaip lietuvių tautos identitetą paveikė istorija, kaip yra suvokiamas šiandieninis kultūrinis identitetas.
Šiame darbe norima plačiau ir konkrečiau nusakyti dabartinę nacionalinio tapatumo būseną, jos raidos tendencijas, pilietinio europietiškumo įtvirtinimo vyksmą. Svarbu suprasti europietiškumo suvokimo ypatumus, taip pat pasekmes, kurias gali sukelti besąlygiškas pilietinio europinio tapatumo įtvirtinimas.
Europos idėja, europietiškumo ir tautiškumo santykiai neabejotinai yra nūdienos aktualija. Tačiau problemos prasideda jau nuo pačios sąvokos apibrėžimo: „Niekada neegzistavo tinkama geografinė Europos samprata. Europa visada buvo kultūrinė-politinė sąvoka. Iš čia kyla problema, ne kiekvienas gali savaip apibrėžti Europą.“ Labai apibendrintai galima sakyti, jog Europos sąvoka praeityje (ir dabartyje) turėjo dvi prasmes. Ja nusakomas regionas, kuris skiriasi nuo likusio pasaulio, o taip pat apibrėžiama tai, kas jungia čia gyvenančius.
Apžvelgiant tokią aktualią problemą kaip europinio identiteto paieškos Lietuvoje atsiranda būtinybė laikytis istorizmo principo, ir tai aiškiausiai išryškėja, kai kalbame apie LDK laikotarpį. Svarstant Europos vietos lietuviškąjame identitete problemas LDK laikotarpiu yra du (aišku jų gali būti ir daugiau) galimi aspektai.
Pirmiausia Stephano C.Rowello ir Edvardo Gudavičiaus tekstuose išryškinama 14 – 15 amžiaus Europos samprata. Akcentuojama, jog tai krikščioniškasis pasaulis, mat jau 15 amžiuje buvo nebeįmanoma tapatinti krikščioniškojo pasaulio su visu pasauliu. Lietuva, kaip žinia, 15 amžiaus pabaigoje priėmė krikščionybę, tačiau taip pasakydami visiškai nepriartėtumėme prie supratimo, kaip giliai ano meto Lietuvos elitas suvokė tą Europą vienijusią dimensiją. Vadinasi reikia klausti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!