Lietuvos istorija baltų laikotarpiu

Šiame darbe bus apžvelgiama ledynų pasitraukimo iš Lietuvos teritorijos klausimas, Lietuvos apgyvendinimas, taip pat Nemuno — Narvos kultūros, indoeuropiečių problema, baltų formavimasis ir vakarų ir rytų baltai. Visa ši informacija atkurta iš rastų kultūrų inventoriaus nuotrupų. Rašytinių šaltinių informacija apie apgyvendintas Rytų Pabaltijo teritorijas gana vėlyva. Ankstyvaisiais rašytiniais šaltiniais laikomi istorijos mokslo pradininko Herodoto istorija (450 m. per. Kr. ), istoriko Tacito veikalas „Germanika“ (apie 98 m.). Tačiau pirmieji istoriniai šaltiniai negausūs, fragmentiški, ir be archeologijos mokslo darbų, žmonių gyvenimo būdo ir paplitimo ribų nebūtų galima nustatyti.
Daug žinių apie gyvenvietes, gyvenimo būdą pateikia keliautojų ( Vulstanas 880-890m., Rimbertas ir kt.), misionierių ( Adomas Brėmenietis 1075 m. ir kt.) aprašymai, metraštininkų kronikos. Archeologijos radiniai, istoriniai šaltiniai padeda suprasti istorinių įvykių priežastis, raidą, priartina prie istorinės tiesos aiškinant konkrečią problemą.
Taigi daugiausia informacijos bus pateikta iš žymių Lietuvos archeologų: R.Rimantienės, M.Gimbutienės ir A.Girininko darbų.
Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Lietuvos teritorijoje siekia labai tolimą praeitį. Iš tų laikų išliko įvairios senovinės gyvenvietės – stovyklavietės, sodybvietės, piliakalniai, įvairūs žmonių darbo įrankiai, papuošalai ar kiti dirbiniai, vadinami archeologiniais paminklais ar šaltiniais. Šie archeologiniai radiniai teikia daug faktinės medžiagos, padedančios nustatyti Lietuvos apgyvendinimo, baltų kilmės, kultūros raidos klausimus akmens amžiaus laikotarpiu. Archeologiniai radiniai nušviečia ilgą – tūkstantmečius trukusį laikotarpį nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo Lietuvos teritorijoje iki valstybės susidarymo.
Lietuvos teritorijoje atšilus klimatui ledynai pradėjo tirpti ir trauktis ne tolygiai, o palikdami mūsų reljefe gilius pėdsakus. Rytų ir Pietų Lietuvoje suformavo vadinamąją Baltijos keterą. Ne iš karto ir nusausėjo Lietuvos teritorijos plotas. Ledams tirpstant susidarė milžiniškas prieledyninis ežeras. Šis ežeras suskilo į keletą mažesnių. Ėmė susidarinėti ir Lietuvos upių tinklas. Ledai Lietuvos teritorijoje pradėję tirpti 15000 metų prieš mūsų Erą galutinai ištirpo 10000 – 9000 metų prieš mūsų Erą.
XI tūkst. susiklostė kiek palankesnes sąlygos gyvybei. Pietryčių Lietuvoje pasirodė tundros bei miško tundros augmenijos: augi beržai keružiai, maži krūmokšniai su visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!