Lietuvos ir Lenkijos santykiai

II. Lietuvos - Lenkijos konfliktai diplomatiniame lygyje pirmaisiais 1918 – 1920 m.m. pradžioje.
III. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiai 1919 – 1922 metais.
3.1. Tiesioginės Lietuvos ir Lenkijos derybos 1921 m. ir Tautų Sąjungos federaciniai projektai ...............................................................................................................................................8
3.2. Suvalkų sutartis ir jos reikšmė ...........................................................................................9
IV. Lietuvos – Lenkijos santykių prieškario metais vertinimai .....................................................11
Literatūra .................................................................................................................................13
LIETUVOS SANTYKIAI SU KAIMYNINĖMIS VALSTYBĖMIS PO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATGAVIMO 1918 M.
1918 m. Vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, su daugeliu mūsų jaunos valstybės kaimynų – Rusija bei Lenkija – susiklostė gana įtempti tarpusavio santykiai. Nors kai kurie Lietuvos politikai, tarp jų ministras pirmininkas Voldemaras, mane, kad demokratiškos ir taikingos valstybės, kokia tuo metu buvo Lietuva, niekas nenorės pulti, tačiau atsitiko visiškai priešingai. Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuva netgi neturėjo savo kariuomenės, todėl jos politikams teko ne tik skubiai organizuoti kariuomenę, bet ir diplomatinėmis priemonėmis siekti Lietuvos tarptautinio pripažinimo bei jos sienų saugumo. Su Vokietija konfliktuota dėl Klaipėdos krašto, pirmaisiais metais taip pat teko atlaikyti rusų bolševikų antplūdį bei bermontininkų spaudimą. Jei pastaruosius konfliktus diplomatinėmis priemonėmis ir ginkluota jėga pavyko daugiau ar mažiau sėkmingai išspręsti, tai tarpvalstybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo labai įtempti.
Didžiausia ir pagrindinį šių dviejų valstybių nesutarimo priežastis tarpukario metais buvo Vilniaus krašto problema. Tai buvo pirmaeilės svarbos problema jaunai Lietuvos valstybei, kadangi tai nebuvo eilinis teritorinis konfliktas. Su šia problema buvo artimai susijęs Lietuvos valstybingumo pripažinimo klausimas, nes Vilnius buvo Lietuvos sostinė, ir tai dar labiau užaštrino Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Lenkijos visuomenė, taip pat siekdama savo valstybės atsakymo, vaizdavosi Lietuvą Lenkijos provincija, arba bent jau tikėjosi Lietuvą surišti su Lenkija unijos ryšiais. Lietuvoje tuo metu taip pat gyveno daug lenkų, o ir dauguma lietuvių bajorų buvo sulenkėję ir į lietuvių tautinį judėjimą žiūrėjo su dideliu nerimu. Jiems buvo neparankus Lietuvos siekimas tapti nepriklausoma, nes galėjo nukentėti jų teisės ir padėtis naujoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!