Jie keitėsi net keletą kartų. Pirmiausia, kai Jogaila išėjo į Lenkiją, jis ir visi kunigaikščiai pasižadėjo, kad Lietuva bus su Lenkija sujungta ir paties Jogailos valdoma. Kaip ji bus valdoma, tada dar nebuvo numatyta. Vėliau jis suprato, kad iš Krokuvos bus neįmanoma valdyti Lietuvos, ir Jogaila savo vietininku Lietuvoje paskyrė brolį Skirgailą. O kai Skirgaila nepajėgė tvarkyti Lietuvos ir kai Vytautas, sukėlęs bajorus ir kunigaiščius, nepatenkintus lenkų kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus, pradėjo kovą, - Jogaila savo vietininku pastatė Vytautą. Jis gavo dar platesnes teises, negu turėjo Skirgaila ir, labai greitai iškilęs, pasidarė visiškai savarankišku valdovu. Lenkai pabūgę jo savarankiškumo ėmė reikalauti iš naujo suformuoti Vytauto ir Lietuvos santykius su Jogaila bei Lenkija. Kai Lenkijoje po Jadvygos mirties pašlijo Jogailos būklė, o Vytautas po nelaimingo Vorsklos mūšio atsidūrė keblioje politinėje painiavoje, tai, nenorėdamas dar labiau paaštrinti santykių su Lenkija, jis sutiko iš naujo suformuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tada atsirado vadinamieji Vilniaus ir Radomo aktai. Jais Vytautas savarankiškumas buvo patvirtintas, jis pats buvo pripažintas visos Lietuvos valdovu, bet kartu buvo nustatyta, kad Lietuva, kaip atskira valstybė, turės gyvuoti tik iki gyvos jo galvos; jam mirus, ji turėjo atitekti Jogailai ar jo įpėdiniams, Lenkų karaliams.
Vytautas su šitokias lenkų reikalavimais sutiko, nes, turėdamas daug rūpesčių Lietuvoje, nenorėjo nei pats pyktis su lenkais nei padaryti keblumų Jogailai, kuris ir be to jau nesugyveno su lenkais ir net buvo žadėjęs grįžti į Lietuvą. Vytautui daug patogiau buvo dėl ramybės nusileisti, juo labiau, kad jis tikėjosi Lietuvos likimą išspręsti vėliau. Pagaliau, kas jam bus mirus, apie tai jis mažai galvojo, nes nei jis nei Jogaila dar neturėjo jokių įpėdinių. Todėl vėlesniojo valstybės likimo klausimas daugiau rūpėjo ne jiems, o paties kraštams, t.y. Lietuvai ir Lenkijai.
Šis 1401 m. susitarimas nei kiek nekliudė Vytautui tęsti savo politikos. Pripažintas didžiuoju Lietuvos kunigaiščiu, jis iš visų dar likusių sritinių...
Šį darbą sudaro 993 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!