LDK ir Lenkijos santykiai XIV-XVI a.: pasiekimai ir praradimai

LDK ir Lenkijos santykiai XIV – XVI a. buvo kontroliuojami sutartimis. Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo procesas, prasidėjęs XIV a. nuo Krėvos sutarties, užsibaigė XVI a. Liublino unija. Šiuo laikotarpiu buvo pasirašyta svarbių sutarčių, kurios Lietuvai darė tiek teigiamą įtaką ir sudarė palankias sąlygas pasiekti aukštiems pasiekimams: LDK veidu atsisuko į Europą, taikiu būdu iš Lenkijos priėmė krikštą, dėl kurio Lietuvoje plito krikščioniškoji kultūra, mokslas, švietimas; tiek neigiamą įtaką ir nuvedė praradimų link: Lietuvos savarankiškumo mažėjimas, polonizacija.
Visų pirma, bene svarbiausia XIV a. sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos – 1385 m. tarp Jogailos ir Lenkijos ponų pasirašyta Krėvos sutartis. Ji buvo pirmasis žingsnis LDK ir Lenkijos suartėjimo link. Šia sutartimi pradedama Lietuvos ir Lenkijos dinastinė unija, pagal kurią Jogaila, susituokęs su dvylikamete Lenkijos karalaite Jadvyga, buvo paskelbtas Lenkijos karaliumi. Sutartis, gali būti analizuojama tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos Lietuvai pusės. Svarbus paminėti teigiamas aspektas yra tai, jog Jogaila, pasirašydamas Krėvos sutartį, įsipareigojo su savo pavaldiniais priimti krikštą, t.y. apkrikštyti Lietuvą – senovės lietuvių tikėjimą pakeisti krikščionybe. Tokiu būdu Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila taikiai išsprendė beveik du šimtus metų trukusį Lietuvos krikšto klausimą. Krikštas Lietuvai buvo svarbus pasiekimas ir žingsnis į priekį krikščioniškosios Europos link. Įvedus krikščionybę, Europos šalys pripažino Lietuvą, Kryžiuočių ordinas neteko idėjinio pamato rengti Lietuvos puolimų, VO agresija buvo pristabdyta, o vėliau 1410 m. kartu su Lenkijos pajėgomis Ordinas buvo nugalėtas; baigėsi Lietuvos kultūrinė izoliacija. Visgi daug svarbesnę reikšmę turėjo 3 Jogailos teisiniai dokumentai: privilegija Vilniaus vyskupui, kuri buvo pagrindinis krikščionybės įvedimo dokumentas, reiškęs bažnytinės žemėvaldos steigimą; privilegija Vilniaus miestiečiams, pagal kurią miestui suteiktos Magdeburgo– savivaldos– teisės, dėl kurių miestiečiai buvo ateisti nuo mokesčių, rinkliavų, karo tarnybos; privilegija apsikrikštijusiems bajorams, pagal kurią bajorų valdomas turtas tapo jų nuosavybe, o didysis kunigaikštis tapo finansiškai ir ekonomiškai priklausomas nuo bajorų. Jogailos privilegijos sudarė aplinkybes formuotis kilmingųjų luomui. Neigiamas Krėvos sutarties aspektas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!