Lenkijos 1997 m. konstitucijos preambulės analizė

Darbo autorius atstovauja nuomonei, kad daugelio pasaulio valstybių konstituciją gali sudaryti vieningas aukščiausią teisinę galią tu­rintis norminis teisės aktas, reguliuojantis visus svarbiausius konsti­tucinius klausimus. Tai vadinamoji konsoliduota, arba kodifikuota, konstitucija.
Konstitucijų preambulės ypatumus lemia konkrečios šalies konstitucinio proceso dalyvių keliami uždaviniai, šalies socialiniai bei kultūriniai ypa­tumai, specifinės konkrečios šalies konstitucijos priėmimo aplinkybes, visuomenės išsivystymo lygis. Tam tikrą reikšme turi a subjektyvūs veiks­niai.
Kiekvienas istorinis laikotarpis turi savų ypatumų, o konstitucijų tekstai - akivaizdžias laiko žymes. Įvairių epochų konstitucijos skiriasi savo turiniu, struktūra, normų dėstymo būdais ir t.t. Lygiai taip pat skiriasi ir įvairių epochų konstitucijos preambulės. Kaip jau buvo minėta Lenkijos 1997 m. konstitucija priimta XX a. paskutiniame dešimtmetyje atsikračius autoritarinio režimo. Todėl Lenkijos 1997 m. preambulė atspindi šio laikotarpio dvasia ir nustato pagrindinius programinius Lenkijos valstybės siekius po šios valstybės pergyvento totalitarinio, o po to ir autoritarinio režimo.
Darbe naudojamasi teoriniais, istoriniais, analitiniais ir lyginamaisiais tyrimo metodais.
Konstituciją gali sudaryti keli norminiai teisės aktai, turintys aukščiausią teisinę galią. Tokios konstitucijos vadinamos nekonso­liduotomis, arba nekodifikuotomis. Konstituciją sudarantys norminiai teisės aktai gali būti priimami ne vienu metu. Kiekvienas doku­mentas turi atskirą pavadinimą. Pavyzdžiui, Švedijos konstituciją sudaro trys norminiai teisės aktai: 1810 m. Sosto paveldėjimo aktas, 1974 m. Valdymo forma ir 1974 m. Spaudos laisvės aktas.
Pagal išraiškos būdą galimos rašytinės ir mišrios (pusiau rašyti­nės) konstitucijos.
Konstitucijų preambulės ypatumus lemia konkrečios šalies konstitucinio proceso dalyvių keliami uždaviniai, šalies socialiniai bei kultūriniai ypa­tumai, specifinės konkrečios šalies konstitucijos priėmimo aplinkybes, visuomenės išsivystymo lygis. Tam tikrą reikšme turi a subjektyvūs veiks­niai.
Tačiau nežiūrint minėtų aplinkybių, konstitucijų klasifikavimas, t.y. skirstymas į grupes pagal tam tikrus kriterijus, yra prasmingas. Galime geriau suvokti šio pagrindinio įstatymo įvadinės dalies ( preambulės) pobūdį, turinį, ypatybes, reikšme. Vadovaujantis istoriniu kriterijumi, t.y. atsižvelgiant į priėmimo isto­rinį laikotarpį, konstitucijas galima skirstyti į:
1) senosios kartos konstitu­cijas;
2) viduriniosios kartos konstitucijas;
3) naujosios kartos konstituci­jas.
Senosios kartos konstitucijos - visos konstitucijos, priimtos iki Pir­mojo pasaulinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!